{"title":"EALES’ LIGA","authors":"Laurynas Kacevičius, Vaida Makarevičienė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.207","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.207","url":null,"abstract":"Remiantis mokslinės literatūros duomenimis straipsnyje apžvelgiama Eales‘ ligos etiologija, klinikiniai požymiai, diagnostikos ir gydymo galimybės. Atlikta literatūros apžvalga, į kurią įtraukta Eales‘ ligą aprašančių publikacijų, atrinktų PubMed, Cohrane ir Google Scholar duomenų bazėse. Eales‘ liga – tai reta, nenustatytos etiologijos tinklainės patologija, dažniausiai pasireiškianti vaskulitu tinklainės periferinėje dalyje. Liga labiausiai paplitusi tarp jauno amžiaus vyrų, dažnai asimptomė, tačiau linkusi progresuoti ir galinti sukelti intraokulines hemoragijas. Pasikartojančios kraujosruvos vidinėje akies ertmėje didina trakcinės tinklainės atšokos, antrinės glaukomos riziką, todėl gali sukelti aklumą. Liga diagnozuojama oftalmoskopijos, fluorescentinės angiografijos, optinės koherentinės tomografijos ir ultragarsiniais metodais, o jos gydymas priklauso nuo ligos išreikštumo. Esant neaktyviai ligai, taikoma stebėjimo taktika, ligai progresavus – gliukokortikoidų terapija, anti-KEAF injekcijos, lazeriniai ir chirurginiai gydymo metodai.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"28 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-08-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"75144545","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Emilija Strazdaitė, Katrin Kočan, Justinas Blaževičius
{"title":"FIZINIO AKTYVUMO IR KOGNITYVINĖS STIMULIACIJOS POVEIKIS AKTYVUMO IR DĖMESIO SUTRIKIMĄ TURINČIŲ VAIKŲ SMEGENŲ VYKDOMOSIOMS FUNKCIJOMS","authors":"Emilija Strazdaitė, Katrin Kočan, Justinas Blaževičius","doi":"10.35988/sm-hs.2023.213","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.213","url":null,"abstract":"Daugėja tyrimų, nagrinėjančių bendrosios populiacijos fizinio aktyvumo naudą žmogaus kognityvinėms funkcijoms. Prieštaringi tyrimų rezultatai rodo poreikį sisteminti duomenis, gautus tiriant vaikų, turinčių aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, populiaciją. Sparti mokslo ir technologijų pažanga teikia galimybę sujungti tradicinius gydymo metodus, sėkmingai taikomus kitų sutrikimų neuroreabilitacijai. Aptinkama hipotezių, jog fizinių ir kognityvinių metodų derinys galėtų būti naudingesnis, nei pavienių metodų taikymas, tačiau tyrimų rezultatai to dar neįrodė. Didelio mokslininkų susidomėjimo sulaukė kompiuterizuotų technologijų, leidžiančių vienu metu taikyti fizinius ir kognityvinius stimulus, panaudojimo galimybės. Šiame darbe nagrinėjamas dviejų tipų intervencijų efektyvumas: 1) fizinio aktyvumo intervencijos nesant kognityvinės stimuliacijos; 2) kombinuotos fizinio aktyvumo ir kognityvinės stimuliacijos intervencijos. Sisteminė literatūros apžvalga atlikta taikant PRISMA (2020) metodines rekomendacijas. Mokslinės literatūros paieška atlikta PubMed (MEDLINE) ir Web of Science (Clarivate Analytics) duomenų bazėse, panaudojant nurodytus raktažodžius anglų kalba. Į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukta 12 nustatytus atrankos kriterijus atitikusių klinikinių atsitiktinių imčių tyrimų. Šios apžvalgos rezultatai parodė, jog fizinio aktyvumo ir kognityvinės stimuliacijos intervencijos turi nedidelį arba vidutinį poveikį pagrindiniams smegenų vykdomųjų funkcijų komponentams. Pastebėta, jog didesniu poveikiu visiems trims pagrindiniams smegenų vykdomųjų funkcijų komponentams pasižymi kompiuterizuotos kombinuotos ilgalaikio fizinio treniravimo ir kognityvinės stimuliacijos intervencijos. Teigiamas tokių intervencijų poveikis galimai išlieka vieną mėnesį po taikytos intervencijų programos. Fizinio aktyvumo ir kognityvinės stimuliacijos intervencijos gali būti farmakologinį aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymą papildanti ar alternatyvi priemonė.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"42 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-08-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"75130504","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"DEPRESIJOS PO GIMDYMO IR GIMDYMO BŪDO RYŠYS","authors":"Kamilė Martinkutė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.192","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.192","url":null,"abstract":"Pogimdyminė depresija (PD) yra psichikos sveikatos sutrikimas, kuris kasmet paveikia apie 10-15 proc. motinų visame pasaulyje. Tai dažniausia su gimdymu susijusi komplikacija, didinanti kitų sveikatos sutrikimų ir mirties riziką. Nors daugelis PD rizikos veiksnių yra žinomi, tačiau literatūroje nėra bendro sprendimo, ar gimdymo būdą priskirti rizikos veiksniams. Tyrimo tikslas − išanalizuoti ir apžvelgti įrodymais grįstoje mokslinėje literatūroje nagrinėjamą ryšį tarp pogimdyminės depresijos ir gimdymo būdo (natūraliais takais, atliekant planinį ar skubų cezario pjūvį (CP).\u0000\u0000Rezultatai. Dauguma tyrimų parodė reikšmingą ryšį tarp PD simptomatikos ir CP, ypač skubaus. Didesnė PD rizika po CP gali atsirasti dėl gimdymo komplikacijų, neigiamos gimdymo patirties, ilgesnės hospitalizacijos trukmės, padidėjusio streso dėl netikėto gimdymo plano pasikeitimo, didesnio patiriamo skausmo pogimdyminiu laikotarpiu, moterų patiriamo kaltės jausmo, kad negalėjo gimdyti natūraliai.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"28 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-08-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"74594110","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Paulina Steniulytė, Simona Vaitkutė, R. Liutkeviciene
{"title":"MUTATIONS OF LEBER’S HEREDITARY OPTIC NEUROPATHY AND THEIR ASSOCIATION WITH CLINICAL MANIFESTATION","authors":"Paulina Steniulytė, Simona Vaitkutė, R. Liutkeviciene","doi":"10.35988/sm-hs.2023.204","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.204","url":null,"abstract":"Leber‘s hereditary optic neuropathy (LHON) is a rare disorder that mainly presents in males in their young age. The majority of cases are caused by three primary maternally inherited mtDNA point mutations (m.3460G > A, m.11778G > A, and m.14484T > C) that affect subunits 4, 6, and 1 of NADH dehydrogenase, respectively. It impairs glutamate transport and increases reactive oxygen species production, leading to apoptosis of ganglion cells, atrophy and demyelination of optic nerves, chiasm and pathways. This leads to visual disturbances such as painless, subacute or acute loss of central vision, initially in one eye and after few weeks or months in the other eye. The clinical expression of LHON depends on the primary mutations. M.3460G > A and m.11778G > A have been reported to have severe visual impairment and poor visual recovery, while m.14484T > C has the best long-term visual outcome with a better partial visual recovery rate. In some cases, it is observed that LHON may also manifest in extraocular symptoms, such as cardiac, skeletal, or neurological abnormalities. Currently, ibedenone is the only approved drug that prevents regression of visual function and improves it. The aim of this article is to discuss etiology and pathogenesis, clinical expression according to mtDNR mutation, treatment, and response to treatment according to mtDNA mutation.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"179 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-08-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"78469092","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"BIOLOGINĖ TERAPIJA IR ANESTEZIJA","authors":"Augustinas Kairys, Rūta Aliulytė, Ugnė Dobrovolskytė, Aistė Urbonaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.173","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.173","url":null,"abstract":"Biologinė terapija – tai gydymo būdas, kai ligoms gydyti naudojamos medžiagos, pagamintos iš gyvų organizmų arba jų sintetinių analogų. Toks gydymas vis dažniau taikomas autoimuninių ligų ir įvairių sričių vėžio gydymui, kai kiti gydymo būdai nepadeda. Jei pacientams, gydomiems biologiniais preparatais, prireikia chirurginės intervencijos bei anestezijos, anesteziologui būtina atsižvelgti į šios terapijos keliamus iššūkius anestezijai bei operacijai.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"25 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-08-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"85654102","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"PALIATYVIŲ PACIENTŲ DEPRESIJOS YPATUMAI","authors":"Goda Jackutė, Giedrė Bulotienė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.171","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.171","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Remiantis naujausiais literatūros duomenimis, išnagrinėti paliatyvių pacientų, sergančiųjų depresija, ypatumus, farmakologinio ir nefarmakologinio gydymo galimybes, siekiant pagerinti tokių pacientų priežiūrą.\u0000\u0000Metodika. Literatūros apžvalga buvo atlikta naudojant žemiau pateikiamus raktažodžius ,,Pubmed“, ,,Medscape“ duomenų bazėse.\u0000\u0000Tyrimo rezultatai. Dėl tobulėjančios asmens sveikatos priežiūros, geresnių onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo galimybių, paliatyvių pacientų apibrėžtį atitinkantys pacientai išgyvena 5 metus ir daugiau. Onkologinę diagnozę neretai lydi psichiatriniai sutrikimai, tokie kaip nerimas ir depresija, reikšmingai prisidedantys prie dar labiau sumažėjusios paciento gyvenimo kokybės. Dėl depresijos ir vėžio simptomų panašumo neretai paliatyvių pacientų depresija lieka neatpažinta ir negydoma, tačiau ji turi ir specialių, tik jai būdingų bruožų – daug įtakos depresyvių simptomų pasireiškimui turi naviko tipas, lokalizacija. Pastebimas onkologinės ligos ir depresijos patofiziologinis ryšys kelia klausimus apie galimą depresijos gydymą ateityje vaistais nuo uždegimo. Šiuo metu gydymas apima antidepresantų skyrimą, teikiant prioritetą antros kartos antidepresantams, galimą gydymą psichostimuliatoriais, bei psichologines intervencijas, pritaikomas pagal paciento poreikius. Efektyviausios yra kognityvine elgesio terapija bei dėmesingu įsisąmoninimu paremtos intervencijos.\u0000\u0000Išvados. Vėžiu sergančių pacientų patiriama depresija reikšmingai prisideda prie prastesnės paciento prognozės ir išgyvenamumo, dėl to turėtų būti gydoma. Dabartinis gydymas apima tarpdalykinę paciento priežiūrą, parenkant gydymą individualiai.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"42 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-08-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"86928702","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Kotryna Laukaitytė, Emilija Sugintaitė, Vytautas Mačiulis
{"title":"NEPAVYKUSIOS NUGAROS OPERACIJOS SINDROMAS","authors":"Kotryna Laukaitytė, Emilija Sugintaitė, Vytautas Mačiulis","doi":"10.35988/sm-hs.2023.212","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.212","url":null,"abstract":"Nepavykusios nugaros operacijos sindromui (NNOS) būdingas nuolatinis ir (arba) pasikartojantis apatinės nugaros dalies skausmas, kuris išlieka nepaisant chirurginės intervencijos arba atsiranda po operacijos dėl stuburo skausmo. Operacija gali sustiprinti arba nepakankamai palengvinti esamą skausmą. Moterims NNOS pasireiškia dažniau nei vyrams, o ligos paplitimas didėja su amžiumi.\u0000\u0000Tyrimo tikslas – apžvelgti nepavykusios nugaros operacijos sindromo etiologiją, epidemiologiją, diagnostiką ir gydymą.\u0000\u0000Tyrimo medžiaga ir metodai. Literatūros apžvalgai buvo naudojama PubMed, UpToDate, ClinicalKey duomenų bazės. Atrinktos 2014-2022 metų laikotarpio publikacijos. Pasitelkti raktiniai žodžiai: nepavykusios nugaros operacijos sindromas, stuburo stenozė, epidurinės steroidų injekcijos, nugaros smegenų stimuliacija, epidurinė adheziolizė.\u0000\u0000Rezultatai ir išvados. NNOS yra sudėtingas ir daug iššūkių keliantis sindromas, siejamas su daugybe etiologijų, o ilgalaikis gydymo veiksmingumas susijęs su lėtinio skausmo priežastimi. Tikslinga pradėti gydymą nustatant galimas NNOS priežastis, ypač dažniausiai pasitaikančias: tarpslankstelinio disko išvarža, naujai atsiradusi stuburo stenozė ir kt. Diagnostika pradedama atliekant rentgeno tyrimą, tačiau MRT išlieka aukso standartu diagnozuojant NNOS. Tiksli diagnozė yra nepaprastai svarbi, o jos valdymas turėtų būti daugiadalykis. NNOS gydymas susideda iš daugybės komponentų, tokių kaip mankšta, fizinė terapija, psichoterapija, medikamentinis bei invazinis gydymas. Atsižvelgiant į didelį nesėkmingų kartotinių operacijų skaičių, galima teigti, jog svarbu taikyti griežtą pacientų atranką operacijai arba jos visai netaikyti, tačiau operacija neišvengiama esant absoliučių indikacijų, tokių kaip žarnyno, šlapimo pūslės ligos, motorinis silpnumas ir kt.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"48 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-08-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"85621042","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"MONOGENINĖS IŠEMINIŲ INSULTŲ PRIEŽASTYS","authors":"Aleksandra Šliachtenko","doi":"10.35988/sm-hs.2023.206","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.206","url":null,"abstract":"Išeminį insultą gali sukelti daugelis veiksnių, tačiau ne taip dažnai atkreipiamas dėmesys į genetinį komponentą. Monogeninės, arba pagal Mendelio dėsnį paveldimos priežastys, sudaro apie 7 proc. visų išeminių insultų. Iš jų pats dažniausias yra CADASIL sindromas, pasireiškiantis įvairiais neurologiniais simptomais, tarp jų ir pasikartojančiais insultais. Kitos genetinės ligos, tokios kaip Fabry liga, homocisteinurija, Marfano sindromas taip pat siejamos su padidinta išeminių insultų rizika, nors nervų sistemos pažeidimas ne visada yra jų pagrindinis bruožas. Šie sindromai ir ligos paprastai diagnozuojami genetiniais tyrimais ir, nors nėra dažnos, svarbu nepamiršti apie jų cerebrovaskulinį pasireiškimą, taikant personalizuotą pagalbą sergančiam pacientui.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"29 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-08-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"83334846","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"BUERGER LIGA: ETIOPATOGENEZĖ, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS","authors":"Ignas Matusevičius","doi":"10.35988/sm-hs.2023.193","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.193","url":null,"abstract":"Buerger liga arba obliteruojantis trombangitas yra būklė, kuriai būdingas pasikartojantis, progresuojantis uždegiminis procesas, trombozių formavimasis rankų ir kojų smulkiose ar vidutinio dydžio arterijose bei venose. Šios ligos etiologija nėra tiksliai žinoma, tačiau išskiriama keletas potencialių išsivystymo mechanizmų. Tyrimo tikslas – įvertinti bei išanalizuoti įrodymais pagrįstą informaciją apie Buerger ligos etiopatogenezę, diagnostiką ir gydymą.\u0000\u0000Dažniausiai Buerger liga siejama su tabako gaminius vartojančiais vyrais. Diagnostika remiasi klinikinių simptomų, tokių kaip intensyvus skausmas bei opų formavimasis galūnėse, įvertinimu, nespecifinių laboratorinių ir instrumentinių tyrimų rezultatų analize. Gydymo esmė – sustabdyti ar sulėtinti ligos progresavimą, siekiant išvengti pažeistų galūnių amputacijos.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"1 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-08-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"89427586","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Pedram Hosseinzadehfard, Ignas Mickevičius, V. Guzevičienė
{"title":"INCIDENCE OF COMPLICATIONS AFTER THIRD MANDIBULAR MOLAR CORONECTOMY","authors":"Pedram Hosseinzadehfard, Ignas Mickevičius, V. Guzevičienė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.195","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.195","url":null,"abstract":"Coronectomy is a technique that involves the removal of the crown of the third molar, leaving the root in place. It is recommended when the risks of complete extraction outweigh the benefits, especially in cases where there is a high risk of inferior alveolar nerve (IAN) injury. The success of coronectomy depends on adherence to the operating protocol, which is controlled by the oral surgeon. The aim of this systematic review is to assess the incidence and nature of complications associated with the coronectomy of mandibular third molars. The systematic literature search was conducted according to PRISMA guidelines in MEDLINE (PubMed), and EMBASE (ScienceDirect) databases. A total of 287 titles were identified. 9 studies met the final inclusion criteria. The results showed that coronectomy had a low incidence of IAN sensory disturbance, with 1.6% to 4.3% of cases experiencing such complications, while other studies recorded no cases of sensitivity loss. Infection and dry socket occurred in a small percentage of cases. Coronectomy is a safe and useful technique for treating impacted mandibular third molars. Similar or lower incidence of complications compared to those from extraction were seen. Further prospective homogenous randomized controlled clinical trials are necessary to evaluate the effectiveness of coronectomy in third mandibular molars.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"11 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-08-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"89633315","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
求助内容：
应助结果提醒方式：
京公网安备 11010802042870号
