Kotryna Laukaitytė, Emilija Sugintaitė, Vytautas Mačiulis
{"title":"NEPAVYKUSIOS NUGAROS OPERACIJOS SINDROMAS","authors":"Kotryna Laukaitytė, Emilija Sugintaitė, Vytautas Mačiulis","doi":"10.35988/sm-hs.2023.212","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Nepavykusios nugaros operacijos sindromui (NNOS) būdingas nuolatinis ir (arba) pasikartojantis apatinės nugaros dalies skausmas, kuris išlieka nepaisant chirurginės intervencijos arba atsiranda po operacijos dėl stuburo skausmo. Operacija gali sustiprinti arba nepakankamai palengvinti esamą skausmą. Moterims NNOS pasireiškia dažniau nei vyrams, o ligos paplitimas didėja su amžiumi.\n\nTyrimo tikslas – apžvelgti nepavykusios nugaros operacijos sindromo etiologiją, epidemiologiją, diagnostiką ir gydymą.\n\nTyrimo medžiaga ir metodai. Literatūros apžvalgai buvo naudojama PubMed, UpToDate, ClinicalKey duomenų bazės. Atrinktos 2014-2022 metų laikotarpio publikacijos. Pasitelkti raktiniai žodžiai: nepavykusios nugaros operacijos sindromas, stuburo stenozė, epidurinės steroidų injekcijos, nugaros smegenų stimuliacija, epidurinė adheziolizė.\n\nRezultatai ir išvados. NNOS yra sudėtingas ir daug iššūkių keliantis sindromas, siejamas su daugybe etiologijų, o ilgalaikis gydymo veiksmingumas susijęs su lėtinio skausmo priežastimi. Tikslinga pradėti gydymą nustatant galimas NNOS priežastis, ypač dažniausiai pasitaikančias: tarpslankstelinio disko išvarža, naujai atsiradusi stuburo stenozė ir kt. Diagnostika pradedama atliekant rentgeno tyrimą, tačiau MRT išlieka aukso standartu diagnozuojant NNOS. Tiksli diagnozė yra nepaprastai svarbi, o jos valdymas turėtų būti daugiadalykis. NNOS gydymas susideda iš daugybės komponentų, tokių kaip mankšta, fizinė terapija, psichoterapija, medikamentinis bei invazinis gydymas. Atsižvelgiant į didelį nesėkmingų kartotinių operacijų skaičių, galima teigti, jog svarbu taikyti griežtą pacientų atranką operacijai arba jos visai netaikyti, tačiau operacija neišvengiama esant absoliučių indikacijų, tokių kaip žarnyno, šlapimo pūslės ligos, motorinis silpnumas ir kt.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"48 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2023-08-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"EUREKA: Health Sciences","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.212","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}
引用次数: 0
Abstract
Nepavykusios nugaros operacijos sindromui (NNOS) būdingas nuolatinis ir (arba) pasikartojantis apatinės nugaros dalies skausmas, kuris išlieka nepaisant chirurginės intervencijos arba atsiranda po operacijos dėl stuburo skausmo. Operacija gali sustiprinti arba nepakankamai palengvinti esamą skausmą. Moterims NNOS pasireiškia dažniau nei vyrams, o ligos paplitimas didėja su amžiumi.
Tyrimo tikslas – apžvelgti nepavykusios nugaros operacijos sindromo etiologiją, epidemiologiją, diagnostiką ir gydymą.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Literatūros apžvalgai buvo naudojama PubMed, UpToDate, ClinicalKey duomenų bazės. Atrinktos 2014-2022 metų laikotarpio publikacijos. Pasitelkti raktiniai žodžiai: nepavykusios nugaros operacijos sindromas, stuburo stenozė, epidurinės steroidų injekcijos, nugaros smegenų stimuliacija, epidurinė adheziolizė.
Rezultatai ir išvados. NNOS yra sudėtingas ir daug iššūkių keliantis sindromas, siejamas su daugybe etiologijų, o ilgalaikis gydymo veiksmingumas susijęs su lėtinio skausmo priežastimi. Tikslinga pradėti gydymą nustatant galimas NNOS priežastis, ypač dažniausiai pasitaikančias: tarpslankstelinio disko išvarža, naujai atsiradusi stuburo stenozė ir kt. Diagnostika pradedama atliekant rentgeno tyrimą, tačiau MRT išlieka aukso standartu diagnozuojant NNOS. Tiksli diagnozė yra nepaprastai svarbi, o jos valdymas turėtų būti daugiadalykis. NNOS gydymas susideda iš daugybės komponentų, tokių kaip mankšta, fizinė terapija, psichoterapija, medikamentinis bei invazinis gydymas. Atsižvelgiant į didelį nesėkmingų kartotinių operacijų skaičių, galima teigti, jog svarbu taikyti griežtą pacientų atranką operacijai arba jos visai netaikyti, tačiau operacija neišvengiama esant absoliučių indikacijų, tokių kaip žarnyno, šlapimo pūslės ligos, motorinis silpnumas ir kt.