Health SciencesPub Date : 2024-06-01DOI: 10.35988/sm-hs.2024.163
Linas Matiulevič
{"title":"GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO EPIDEMIOLOGIJA, RIZIKOS VEIKSNIAI, KLINIKINĖ RAIŠKA IR PROFILAKTIKA","authors":"Linas Matiulevič","doi":"10.35988/sm-hs.2024.163","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.163","url":null,"abstract":"Kasmet gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas daugiau nei pusei milijono moterų, o visame pasaulyje dėl šios ligos miršta daugiau nei 300 000 žmonių. Ši liga plačiai paplitusi visame pasaulyje, gali atsirasti dėl įvairių priežasčių ir dažniausiai susijusi su žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Šios ligos iš esmės galima išvengti taikant profilaktines priemones, iš kurių pagrindinės yra citologinis gimdos kaklelio tyrimas ir vakcina nuo ŽPV.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"44 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141399150","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Health SciencesPub Date : 2024-06-01DOI: 10.35988/sm-hs.2024.186
Gabija Tumalavičiūtė
{"title":"TAKOTSUBO KARDIOMIOPATIJA: ETIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS","authors":"Gabija Tumalavičiūtė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.186","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.186","url":null,"abstract":"Takotsubo kardiomiopatija yra neišeminės kardiomiopatijos forma, kuriai būdinga trumpalaikė regioninė kairiojo skilvelio sistolinė disfunkcija, imituojanti ūminį miokardo infarktą, tačiau angiografiškai reikšmingų obstrukcinių pokyčių širdies vainikinėse arterijose nerandama. Nors etiologija iki šiol nėra visiškai aiški, stebima, kad didžioji dalis atvejų yra išprovokuota stipraus emocinio ar fizinio streso, pavyzdžiui, artimųjų netekties. Daugiausia serga pomenopauzinio amžiaus moterys, tačiau vyrų prognozė blogesnė. Dažniausiai pasireiškiantis simptomas yra krūtinės skausmas, tačiau galimi ir širdies nepakankamumo simptomai. Gydymas daugiausia konservatyvusis, orientuotas į fizinio ir emocinio streso mažinimą, o atsiradus komplikacijų, reikalingas intensyvus gydymas.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"1 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141399417","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Health SciencesPub Date : 2024-06-01DOI: 10.35988/sm-hs.2024.189
Dioniz Vysocki, Lukas Pilipavičius
{"title":"DABARTINIAI PŪLINGO HIDRADENITO GYDYMO METODAI, REKOMENDACIJOS IR NAUJAUSI TYRIMAI","authors":"Dioniz Vysocki, Lukas Pilipavičius","doi":"10.35988/sm-hs.2024.189","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.189","url":null,"abstract":"Pūlingas hidradenitas yra liga, kuri paveikia plauko folikulus ir sukelia perifolikulinę limfocitų infiltraciją bei riebalinių liaukų atrofiją. Pūlingo hidradenito progresavimas susijęs su padidėjusiais interleukino (IL)-1, naviko nekrozės faktoriaus (TNF), IL-17, S100A8, S100A9, kaspazės-1 ir IL-10 kiekiais, kartu su neutrofilų, monocitų ir mastocitų padidėjimu. Gydymo galimybės apima antibiotikus, sistemines terapijas, pvz., biologinius vaistus (kaip adalimumabas, anakinara, ustekinumabas), chirurgines intervencijas, tokias kaip absceso drenavimas ir susiformavusių poodinių tunelių pašalinimas, daugiamodalinį gydymą, jungiantį konservatyvius ir chirurginius metodus. Pūlingas hidradenitas yra sudėtinga liga, turinti daug gydymo galimybių.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"53 8","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141416058","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Health SciencesPub Date : 2024-06-01DOI: 10.35988/sm-hs.2024.195
Karolis Kmitas
{"title":"PRIEŠIRDŽIŲ VIRPĖJIMO GYDYMO METODAI IR PRINCIPAI REMIANTIS NAUJAUSIOMIS GAIRĖMIS","authors":"Karolis Kmitas","doi":"10.35988/sm-hs.2024.195","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.195","url":null,"abstract":"Prieširdžių virpėjimas yra dažniausia širdies aritmija. 2022 metais daugiau nei 55 milijonams žmonių pasaulyje buvo diagnozuota ši liga, o paplitimas suaugusiems siekė 2-4 procentus. Prieširdžių virpėjimas susijęs su 2 kartus didesne staigios širdinės mirties rizika, todėl tai yra svarbi būklė, kuriai reikalingos visapusiškos valdymo strategijos. Šiame straipsnyje apžvelgiamos naujausios tarptautinės prieširdžių virpėjimo gydymo gairės, pabrėžiant integruotą ABC (angl. Atrial fibrillation Better Care) principą, kuris apima antikoaguliaciją insulto prevencijai, simptomų kontrolę taikant medikamentinę ir nemedikamentinę širdies susitraukimų dažnio ir ritmo kontrolę, gretutinių ligų gydymą ir modifikuojamų rizikos veiksnių korekciją. Visapusiškas prieširdžių virpėjimo valdymas ne tik sumažina susijusius simptomus ir pagerina gyvenimo kokybę, bet ir sulėtina prieširdžių virpėjimo progresavimą, taikant susijusių būklių gydymą ir koreguojant rizikos veiksnius.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"19 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141412514","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Health SciencesPub Date : 2024-06-01DOI: 10.35988/sm-hs.2024.143
Paulina Aldakauskaitė, Tautvydas Ščefanavičius, Emilė Kaduševičiūtė, Tomas Tamošuitis
{"title":"INHALIACINIŲ ANESTETIKŲ PANAUDOJIMO INTENSYVIOJOJE TERAPIJOJE GALIMYBĖS","authors":"Paulina Aldakauskaitė, Tautvydas Ščefanavičius, Emilė Kaduševičiūtė, Tomas Tamošuitis","doi":"10.35988/sm-hs.2024.143","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.143","url":null,"abstract":"Tikslas. Apžvelgti mokslinę literatūrą, supažindinti intensyviosios terapijos skyriuose (ITS) dirbantį personalą su sedacijos galimybėmis naudojant inhaliacinius anestetikus.\u0000\u0000Metodika. Duomenų bazėse PubMed, Google Scholar, ClinicalKey buvo atrinkta 41 mokslinės literatūros publikacija, nagrinėjanti inhaliacinių anestetikų panaudojimo ITS indikacijas, privalumus panaudojimo būdus ir trūkumus.\u0000\u0000Rezultatai. Inhaliacinių anestetikų naudojimas ITS siejamas su trumpesniu ekstubacijos laiku, retesniu delyro pasireiškimu, mažesniu opioidų poreikiu. Šis metodas lemia greitesnį atsigavimą po sedacijos, daro teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Šis sedacijos būdas negali būti taikomas vyresnio amžiaus, terminalinės būklės su dauginiu organų disfunkcijos sindromu ar galvos traumą patyrusiems pacientams. Geriausias naudos bei rizikos santykis gaunamas ilgalaikę sedaciją taikant pacientams su status epilepticus, status asthmaticus, sergantiems kepenų ar inkstų funkcijos nepakankamumu, ūminiu respiracinio distreso sindromu ar priklausomiems nuo opioidų. Inhaliaciniai anestetikai ITS gali būti tiekiami naudojant „Sedaconda“ prietaisą arba MIRUS sistemą. Inhaliacinių anestetikų naudojimas ITS nėra kasdienė praktika, todėl reikia papildomai apmokyti personalą. Toks sedacijos būdas turi ir trūkumų – netinkamai naudojami prietaisai gali teršti aplinkos orą, o patekę į aplinką inhaliaciniai anestetikai yra šiltnamio efektą didinančios dujos. Naudojant inhaliacinius anestetikus, didėja neorganinių fluoridų koncentracija kraujyje, galinti sukelti sunkias nefrogeninio necukrinio diabeto komplikacijas.\u0000\u0000Išvados. Inhaliaciniai anestetikai yra visavertis sedacijos metodas ITS, tinkamas tam tikroms pacientų grupėms. Naudojant inhaliacinius anestetikus sedacijai, reikia atsižvelgti į individualias paciento savybes, įvertinti galimą komplikacijų riziką.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"21 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141411388","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Health SciencesPub Date : 2024-06-01DOI: 10.35988/sm-hs.2024.180
Kristina Ketlėriūtė
{"title":"AKTININĖ KERATOZĖ: KLINIKINĖ RAIŠKA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS","authors":"Kristina Ketlėriūtė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.180","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.180","url":null,"abstract":"Aktininė keratozė yra dėl saulės spinduliuotės įtakos susidaręs odos pažeidimas, pasireiškiantis šiurkščiomis eriteminėmis plokštelėms. Jų atsiradimui turi įtakos amžius, lytis, odos fototipas, buvusios neoplazmos ligos istorijoje ir dėl darbo veiklos patiriama saulės spinduliuotė. Pacientų, kurių oda pažeista aktininės keratozės, rizika susirgti odos vėžiu didėja iki 5 kartų. Tyrimo tikslas – aprašyti aktininės keratozės klinikinę raišką, diagnostiką ir gydymą. Literatūros paieška atlikta naudojantis Google Scholar ir PubMed duomenų bazėmis. Aktininė keratozė dažniausiai pasireiškia eriteminių makulių, papulių ar plokštelių, pridengtų prilipusiais žvyneliais, pavidalu. Diagnozė nustatoma atliekant klinikinį ir dermatoskopinį odos ištyrimą. Gydymas parenkamas individualus pagal keratozės ypatumus ir paciento savybes, tačiau įtariant plokščialąstelinę karcinomą, rekomenduojama chirurginė ekscizija.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"44 4","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141409069","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Health SciencesPub Date : 2024-06-01DOI: 10.35988/sm-hs.2024.188
Rūta Vindžigalskytė, Agnė Baliūnaitė, Gediminas Kiudelis
{"title":"ŪMINĖ STEMPLĖS NEKROZĖ: LITERATŪROS IR KLINIKINIŲ ATVEJŲ APŽVALGA","authors":"Rūta Vindžigalskytė, Agnė Baliūnaitė, Gediminas Kiudelis","doi":"10.35988/sm-hs.2024.188","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.188","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Atlikti literatūros šaltinių analizę apie ūminės stemplės nekrozės (ŪSN) etiopatogenezę, klinikinius požymius, diagnostikos ir gydymo galimybes.\u0000\u0000Metodai. Remiantis Google Scholar, PubMed ir ClinicalKey duomenų bazių šaltiniais, išanalizuota 16 publikacijų pasirinkta tema.\u0000\u0000Išvados. ŪSN yra daugiaetiologė liga, kliniškai pasireiškianti kraujavimo iš viršutinio virškinamojo trakto požymiais, skausmu epigastrio srityje, karščiavimu, silpnumu. Pagrindinis diagnostikos metodas yra endoskopinis tyrimas. Gydymas apima intraveninę hidrataciją, antacidinius vaistus, parenterinę mitybą, nil per os principą ir komplikacijų valdymą.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"51 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141399656","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Health SciencesPub Date : 2024-06-01DOI: 10.35988/sm-hs.2024.149
Gintarė Dragūnaitė
{"title":"FRONTOTEMPORALINĖS DEMENCIJOS ELGESIO SUTRIKIMO VARIANTO KLINIKINIAI SIMPTOMAI","authors":"Gintarė Dragūnaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.149","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.149","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas − remiantis mokslinės literatūros duomenimis, išanalizuoti ir aptarti informaciją apie frontotemporalinės demencijos elgesio sutrikimo varianto klinikinius simptomus. Atlikta mokslinės literatūros ir dokumentų apžvalga medicininėse duomenų bazėse. Rezultatai parodė, jog frontotemporalinė demencija yra progresuojanti neurodegeneracinė priekinės ir (arba) smilkininės smegenų skilties liga, kurią dažniausiai sukelia smegenų baltymų (pvz., tau, progranulino) mutacijos. Ankstyvieji simptomai pasireiškia netinkamu socialiniu elgesiu, tačiau pacientai paprastai išlieka normalaus intelekto ir orientacijos. Ligai progresuojant, galimi ir motorikos sutrikimai.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"19 29","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141393749","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Health SciencesPub Date : 2024-06-01DOI: 10.35988/sm-hs.2024.152
Elena Daukšaitė, Diana Rinkūnienė
{"title":"ĮGIMTI ARITMIJŲ SINDROMAI (KANALOPATIJOS): PATOGENEZĖ IR SUSIJUSIOS GENŲ MUTACIJOS","authors":"Elena Daukšaitė, Diana Rinkūnienė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.152","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.152","url":null,"abstract":"Pirminiams aritmijų sindromams (kanalopatijoms) priskiriami ilgo QT, trumpo QT ir Brugada sindromai, katecholaminerginė polimorfinė skilvelinė tachikardija, ankstyvos repoliarizacijos sindromas bei idiopatinis skilvelių virpėjimas. Kanalopatijos yra retos ligos, paveldimos pagal Mendelio dėsnius ir dažniausiai siejamos su genų, koduojančių miokardo jonų kanalus ir šių kanalų reguliacinius baltymus, pokyčiais. Skirtingose miokardo ląstelėse kylančių veikimo potencialų forma skiriasi dėl skirtingos jonų kanalų ekspresijos, kuri užtikrina nuoseklų miokardo sujaudinimo generavimą bei normalų širdies ritmą. Pakitusi jonų kanalų funkcija ar ekspresija gali keisti veikimo potencialo (VP) trukmę, daryti įtaką ląstelių refrakteriškumui bei lemti grįžtamojo miokardo sujaudinimo mechanizmų išsivystymą. Tyrimo tikslas – apžvelgti literatūros šaltiniuose aprašytas įgimtas kanalopatijas ir su jomis siejamus genus.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"15 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141406128","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Health SciencesPub Date : 2024-06-01DOI: 10.35988/sm-hs.2024.173
Greta Malinauskaitė, Gabrielė Samoškaitė, Laimutė Vaidelienė
{"title":"KITŲ VIRUSINIŲ IR BAKTERINIŲ KVĖPAVIMO TAKŲ INFEKCIJŲ PASIREIŠKIMAS VAIKŲ POPULIACIJOJE COVID-19 PANDEMIJOS METU","authors":"Greta Malinauskaitė, Gabrielė Samoškaitė, Laimutė Vaidelienė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.173","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.173","url":null,"abstract":"Kvėpavimo takų infekcijos yra svarbi vaikų sergamumo ir mirtingumo priežastis visame pasaulyje. COVID-19 infekcija vaikams, rečiau nei suaugusiesiems, pasireiškia sunkia ligos forma ir dažniausiai yra asimptominė. SARS-CoV-2 viruso atsiradimas reikšmingai pakeitė kitų virusinių ir bakterinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologiją vaikams.\u0000\u0000Tyrimo tikslas. Ištirti kitų virusinių ir bakterinių kvėpavimo takų infekcijų pasireiškimą vaikų populiacijoje COVID-19 pandemijos metu.\u0000\u0000Tyrimo metodai. Atlikta mokslinės literatūros ir mokslinių tyrimų apžvalga bei analizė ir retrospektyvinė duomenų analizė. Retrospektyvinio tyrimo metu analizuotos vaikų, kurie 2017-2018 ir 2020-2021 m. laikotarpiais kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų (LSMU KK) vaikų skubios pagalbos skyrių ar buvo stacionarizuoti į LSMU KK vaikų kliniką dėl kvėpavimo takų infekcinių ligų, ligos istorijos. Tiriamieji atrinkti pagal tarptautinius ligos kodus (TLK-10).\u0000\u0000Išvados. Užsienio autorių duomenimis, COVID-19 pandemijos metu vaikams rečiau pasireiškė dauguma virusinių ir bakterinių kvėpavimo takų infekcijų. LSMU KK 2020-2021 m. stebėta statistiškai patikimai mažiau kreipimųsi į skubios pagalbos skyrių dėl gripo ir jo komplikacijų, bronchito ir pneumonijos bei stacionarizavimo atvejų dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų, viršutinių kvėpavimo takų susirgimų, bronchiolito, otito bei pneumonijos.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"36 2","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141410150","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}