Baltic Journal of Sport and Health Sciences最新文献

{"title":"Lietuvos ir pasaulio šuolininkų su kartimi įsibėgėjimo greičio ir techninio parengtumo analizė","authors":"Rita Sadzevičienė, Vytautas Žukaitis","doi":"10.33607/bjshs.v1i55.668","DOIUrl":"https://doi.org/10.33607/bjshs.v1i55.668","url":null,"abstract":"Šiuo metu vyrų šuolio su kartimi rezultatai Lietuvoje neviršija 4,50 m ribos, o pasaulio šuolininkai šoka per 5,50 m. Tai viena iš labiausiai atsiliekančių lengvosios atletikos rungčių Lietuvoje. Dėl to ir buvo atliktas šis tyrimas. Jo tikslas — nustatyti ir palyginti Lietuvos ir geriausių pasaulio šuolininkų su kartimi paskutinių įsibėgėjimo žingsnių greitį ir techninio parengtumo lygį. Uždaviniai: nustatyti ir palyginti Lietuvos ir pasaulio elito šuolininkų su kartimi paskutinių įsibėgėjimo žingsnių greitį; nustatyti bei palyginti Lietuvos ir pasaulio elito šuolininkų karties paėmimo aukštį ir tai, kiek šokama virš karties paėmimo vietos. Tyrimai parodė, kad geriausių Lietuvos šuolininkų su kartimi paskutinių įsibėgėjimo žingsnių greitis yra daug mažesnis nei šios rungties pasaulio elito sportininkų. Dėl lėtesnio bėgimo ir netaisyklingos atsispyrimo technikos Lietuvos šuolininkai kartį laiko žemiau nei pasaulio lengvaatlečiai, o jeigu ir paties šuolio technika netaisyklinga, šuolininkas neiššoka aukščiau karties paėmimo vietos tiek, kiek iššoka elito sportininkai.Raktažodžiai: šuolis su kartimi, bėgimo greitis, karties paėmimo aukštis.","PeriodicalId":409740,"journal":{"name":"Baltic Journal of Sport and Health Sciences","volume":"35 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"116990295","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Bėgimo palengvintomis sąlygomis poveikis skirtingo meistriškumo sportininkių bėgimo technikai","authors":"Danguolė Satkunskienė, Donatas Rauktys","doi":"10.33607/bjshs.v1i64.658","DOIUrl":"https://doi.org/10.33607/bjshs.v1i64.658","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas — nustatyti bėgimo palengvintomis sąlygomis poveikį skirtingo meistriškumo sportininkių bėgimo tech-nikai. Tirtos trys didelio meistriškumo sportininkės, kurių 200 m bėgimo rezultatas buvo nuo 23,86 iki 25,33 s (amžius 20—26 m.; ūgis 167—173 cm; kūno masė 59—65 kg) ir trys mažesnio meistriškumo sportininkės, kurių 200 m bėgimo rezultatas — nuo 27,54 iki 27,68 s (amžius 13—15 m.; ūgis 168—171 cm; svoris 50—53 kg). Tiriamosios bėgo šešis kartus po 30 metrų iš vietos, bėgimą pradėdamos iš aukštos pradmės. Paskutinius tris kartus bėgikės buvo tempiamos standžia guma. Po kiekvieno bėgimo sportininkės ilsėjosi nuo 5 iki 7 minučių. Bėgimas buvo fi lmuojamas skaitmenine CANON XM1 vaizdo kamera iš šono 20—30-ame bėgimo metre. Bėgimo technikos analizė atlikta naudojant specia-lizuotą judesių analizės programą SIMI MOTION 2D. Apskaičiuota: atramos trukmė, žingsnio ilgis, bėgimo tempas, klubo sąnario momentinis kampas ir kampinis greitis viso ciklo metu. Buvo analizuojamas maksimalus šlaunies lenkimo kampas mosto metu, šlaunies kampas su vertikale kojos pastatymo bei atitraukimo momentu, maksimalusis šlaunies tiesimo greitis kojos pastatymo momentu ir maksimalusis šlaunies tiesimo greitis atramos metu. Palyginus skirtingo meistriškumo sportininkių bėgimo kinematinius rodiklius bėgant natūraliai maksimaliuoju greičiu ir bėgant palengvintomis sąlygomis (tempiant standžia guma), buvo nustatyti statistiškai patikimi kinematinių rodiklių pokyčiai. Patikimai padidėjo mažesnio meistriškumo sportininkių bėgimo greitis (nuo 6,88 ± 0,38 iki 7,65 ± 0,53 m / s), bėgimo tempas (nuo 3,96 ± 0,22 iki 4,14 ± 0,19 žings. / s), žingsnio ilgis (nuo 1,74 ± 0,09 iki 1,84 ± 0,08 m) ir šlaunies tiesimo greitis kojos pastatymo ant atramos momentu (nuo 4,70 ± 0,78 iki 6,40 ± 1,3 rad / s); sumažėjo atramos trukmė (nuo 0,11 ± 0,01 iki 0,10 ± 0,01 s) ir šlaunies lenkimo kampas statant koją ant atramos (nuo 31,39 ± 4 iki 27,35 ± 2,6º). Patikimai padidėjo didesnio meistriškumo sportininkių bėgimo greitis (nuo 8,21 ± 0,61 iki 9,21 ± 0,68 m / s), žingsnio ilgis (nuo 1,94 ± 0,06 iki 2,14 ± 0,07 m) ir maksimalusis šlaunies tiesimo greitis atramos metu (nuo 9,63 ± 0,4 iki 10,43 ± 0,5 rad / s); sumažėjo atramos trukmė (nuo 0,11 ± 0,01 iki 0,09 ± 0,02 s) ir šlaunies lenkimo kampas mosto pirmyn metu (nuo 64,62 ± 4 iki 59,27 ± 3,2º). Šlaunies kampinio judėjimo analizė leido pastebėti, kad palengvintų bėgimo sąlygų taikymas didesnio meistriškumo sprinterėms neturėjo reikšmingos įtakos labiausiai greitį limituojan-čiam bėgimo technikos elementui — šlaunies tiesimo greičiui kojos pastatymo ant atramos momentu.Raktažodžiai: sprintas, kinematiniai rodikliai, palengvintos sąlygos, meistriškumas.","PeriodicalId":409740,"journal":{"name":"Baltic Journal of Sport and Health Sciences","volume":"49 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"131455227","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"KŪNO KULTŪROS ŽINIŲ POVEIKIS GIMNAZIJOS MOKINIŲ FIZINIAM PARENGTUMUI","authors":"Vincentas Blauzdys, Audronius Vilkas","doi":"10.33607/BJSHS.V1I64.654","DOIUrl":"https://doi.org/10.33607/BJSHS.V1I64.654","url":null,"abstract":"Lietuvos visuomenė pamažu iš pramoninio lygmens pereina į žinių amžių. Šis perėjimas neišvengiamai susijęs su gyvenimo būdo, žmonių santykių kaita. Ne vien materialinių vertybių gausinimas, o ypač intelektinė kūryba bei ži-niomis grindžiama veikla jau veda ir vis aktyviau ves į priekį dabartinę šalies visuomenę. Šiame sparčiai kintančių technologijų amžiuje mokinys atranda daugiau veiklos sričių, labiau vertina intelektinę veiklą ir gebėjimus. Didelė mokinių dalis mažiau laiko ir pastangų skiria fi zinei veiklai, ypač sportavimui. Yra mokinių, kurie praktikuoja fi zinę saviugdą, bet ne visi turi reikiamų žinių, aiškius sportavimo tikslus ir motyvus, t. y. sąmoningą kryptingos ir tikslingos fi zinės veiklos pagrindimą. Taigi atsiranda kūno kultūros žinių optimalaus turinio, jų poveikio sąmoningam supratimui ir fi ziniam parengtumui paieškos problema.Tyrimo tikslas — ištirti trečios gimnazijos klasės abiejų lyčių mokinių nuomonę apie kūno kultūros žinias ir jų poreikį per kūno kultūros pamokas bei eksperimentu pagrįsti šių žinių poveikį tiriamųjų gimnazistų fi zinio parengtumo kaitai.Pedagoginis eksperimentas atliktas vienos Vilniaus gimnazijos penkiose trečiose klasėse. Penkis mėnesius tirtos 58 merginos ir 35 vaikinai. Eksperimento pradžioje ir pabaigoje tiriamieji apklausti raštu, 5 testais fi ksuotas jų fi zinis parengtumas. Be įprastų kūno kultūros žinių teikimo per kūno kultūros pamokas dviejose eksperimentinio poveikio klasėse dar papildomai vestos 4 teorinės kūno kultūros pamokos  sausio ir vasario mėnesiais (kas antrą savaitę). Per pirmas dvi pamokas nagrinėtas krepšinio ir tinklinio, per kitas dvi — gimnastikos sporto šakų istorija ir klasifi -kavimas, aptarta jų nauda mokiniui. K grupės klasėse atskirų teorinių pamokų nebuvo. Be to, prieš ar po sportinių žaidimų, gimnastikos pratimų, lengvosios atletikos rungčių abiejų grupių tiriamiesiems buvo teikiama šiek tiek žinių (2—3 min) apie judesių mokomąją paskirtį, jų biomechaninę struktūrą, socialinę užduočių reikšmę. Nustatytas skirtumo tarp mokinių atsakymų patikimumas. Grupių aritmetinių fi zinio parengtumo rodiklių skirtumas įvertintas pagal Stjudento (t) kriterijų.Tyrimo rezultatai rodo, kad prieš tyrimą ir po jo daugiau nei pusė abiejų grupių tiriamųjų buvo ir liko tos nuomonės, kad atskiros teorinės kūno kultūros pamokos nereikalingos. Jiems atrodė, kad turimų sporto šakų ir sveikatinimo žinių pakanka, nes ir taip jomis retai pasinaudoja. Dauguma mokinių nepageidavo kūno kultūros vadovėlio. Po eksperi-mentinio poveikio labiau pagerėjo merginų, o ne vaikinų fi zinis parengtumas: dalis abiejų grupių tiriamųjų viršijo Lietuvos kūno kultūros išsilavinimo standartų lygmenį.Apibendrinant galima teigti, kad mokinių kūno kultūros žinios yra prastos ir jų apimties jie nenori plėsti. Būtina ieškoti mokiniams artimesnių temų ir daugiau žinių pradėti teikti jau žemesnėse klasėse. Papildomos sporto šakos žinios nedaug pagerino tiriamųjų fi zinį parengtumą.","PeriodicalId":409740,"journal":{"name":"Baltic Journal of Sport and Health Sciences","volume":"50 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"124783771","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Kineziterapijos raida Lietuvoje","authors":"A. Kriščiūnas","doi":"10.33607/bjshs.v1i55.664","DOIUrl":"https://doi.org/10.33607/bjshs.v1i55.664","url":null,"abstract":"Straipsnyje pateikiami duomenys apie kineziterapijos vystymąsi ir šios srities specialistų rengimą Lietuvoje. Aptariami kineziterapeutų rengimo klausimai pagal Europos aukštojo mokslo tinklo programų reikalavimus. Nagrinėjamos kineziterapeutų rengimo Lietuvoje problemos ir jų sprendimo galimybės.Raktažodžiai: kineziterapija, aukštasis mokslas, Europos aukštojo mokslo kineziterapijos tinklas.","PeriodicalId":409740,"journal":{"name":"Baltic Journal of Sport and Health Sciences","volume":"1 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"131017582","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Šoklumo ištvermės treniruočių poveikis nervų ir raumenų sistemų nuovargio ir atsigavimo kaitai","authors":"D. Mickevičienė, A. Skurvydas, Sigitas Kamandulis, Kazimieras Pukėnas, Eduardas Rudas, Marius Brazaitis, Irena Vitkienė, Irina Ramanauskienė","doi":"10.33607/BJSHS.V1I55.665","DOIUrl":"https://doi.org/10.33607/BJSHS.V1I55.665","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas — nustatyti, kaip keturios šoklumo ištvermės treniruotės veikia šoklumo ištvermę, raumenų valingo ir nevalingo susitraukimo jėgos nuovargį bei atsigavimą po krūvio (kas 10 s buvo atliekama penkios serijos po 20 maksimalaus intensyvumo šuolių). Tiriamieji: sveiki aktyviai nesportuojantys vyrai (amžius — 18—20 metų; n = 11). Pagrindinės tyrimo išvados yra šios: 1) nors keturios intensyvios šoklumo ištvermės treniruotės (kas trečią dieną) nepakeitė kojų raumenų valingosios susitraukimo jėgos ir šoklumo, tačiau padidino didelių stimuliavimo dažnių sukeltą jėgą (kai raumuo buvo mažo ilgio); 2) dėl treniruočių nepakito nei šoklumo ištvermė, nei šuolio aukščio (kaip ir maksimalios valingosios jėgos) sumažėjimas po krūvio ir jų atsigavimo tempai, tačiau po krūvio praėjus 24 valandoms sumažėjo raumens mechaninės pažeidos simptomai (sumažėjo kreatinkinazės (CK) koncentracija kraujyje ir atsirado raumenų skausmas); 3) treniruotės padidino mažų stimuliavimo dažnių sukeltos jėgos atsparumą nuovargiui ir didelių stimuliavimo dažnių sukeltos jėgos atsigavimo tempą po krūvio; 4) treniruotės sumažino mažų dažnių nuovargio reiškimąsi po krūvio, nors nepakeitė jo išnykimo kaitos.Raktažodžiai: griaučių raumenys, elektrostimuliavimas, metabolinis nuovargis, raumenų pažeida, atsigavimas, pakartoto krūvio efektas.","PeriodicalId":409740,"journal":{"name":"Baltic Journal of Sport and Health Sciences","volume":"61 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"125076580","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Ar judesių mokymasis pakeičia šuolio tikslumo priklausomybę nuo potenciacijos?","authors":"Jūratė Kudirkaitė, A. Skurvydas, Edita Lingytė, Nerijus Masiulis, Kazimieras Pukėnas, Vidas Bružas, Viktoras Šilinskas","doi":"10.33607/bjshs.v1i64.656","DOIUrl":"https://doi.org/10.33607/bjshs.v1i64.656","url":null,"abstract":"Duomenų, kaip mokymasis veikia judesių tikslumą, rasti galima, tačiau visai nėra žinoma, kaip nervų ir raumenų sistemos (NRS) potenciacija paveiks šuolio atlikimo tikslumo rodiklius. Tyrimo tikslas — nustatyti, ar judesių mo-kymasis pakeičia šuolio tikslumo priklausomybę nuo potenciacijos. Siekdami užsibrėžto tikslo, stengėmės atsakyti į šiuos klausimus: 1) ar NRS potenciacija pakeičia maksimalų šuolio aukštį? 2) ar NRS potenciacija pakeičia šuolio atlikimo tikslumą ir kaitumą? 3) ar 9 mokymosi pratybos pakeičia tikslumą ir kaitumą? 4) ar išmokto judesio atlikimo tikslumas ir kaitumas mažiau priklauso nuo potenciacijos? Buvo tiriami 8 fi ziškai aktyvūs vyrai (amžius — 20,3 ± 0,71 metų, ūgis — 1,82 ± 3,46 m, kūno masė — 77,5 ± 9,07 kg). Tiriamieji po 10 min lėto bėgimo pramankštos atliko vertikalius šuolius iš vietos ant KISTLER plokštės. Po trijų maksimalaus aukščio šuolių buvo apskaičiuojamas kiekvieno tiriamojo 30% maksimalaus aukščio šuolis (tikslumo šuolis). Pailsėję 5 min, tiriamieji atliko tikslumo šuolius tol, kol pasiekė reikiamą šuolio aukštį, ir jiems buvo suteikia-ma grįžtamoji informacija (GI), tada turėjo atlikti dar 20 šuolių nesuteikiant GI. Po šių šuolių jiems buvo skiriamas potenciaciją sukeliantis krūvis (PK), o pailsėjus 1 min vėl atliekama 20 šuolių be GI. Tas pats tyrimas pakartotas po devynerių šuolio tikslumo mokymosi pratybų. Nustatyta, kad 9 mokymosi pratybos ir PK padidino šuolio maksimalaus aukščio rodiklius (p < 0,05). Manome, kad vertikalaus šuolio aukščio rodikliai po mokymosi padidėjo ne dėl raumenų, bet dėl nervų sistemos adaptacijos, kitaip tariant dėl to, kad CNS išmoko tiksliau valdyti šuolio metu dalyvaujančius raumenis. Taip pat po mokymosi suma-žėjo absoliučių ir kaitumo klaidų dydis (p < 0,05). Vadinasi, po mokymosi tiriamieji atliko tikslesnius ir stabilesnius šuolius. PK prieš mokymąsi padidino absoliučių ir kaitumo klaidų dydį (p < 0,05), o po mokymosi neturėjo įtakos šiems tikslumo rodikliams (p > 0,05). Manome, kad po mokymosi tiriamieji adaptavosi prie potenciacijos sukeltų NRS pokyčių. Visa tai rodo, kaip mokantis tiksliai atlikti šuolius smegenyse susidaro vidiniai modeliai, kurie leidžia atlikti šuolius tiksliau ir stabiliau.Raktažodžiai: centrinė nervų sistema, šuolių tikslumas ir kaitumas, potenciacija, vidiniai modeliai, mokymasis.","PeriodicalId":409740,"journal":{"name":"Baltic Journal of Sport and Health Sciences","volume":"6 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"126430913","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"BŪSIMOJO SPECIALISTO IDENTIFIKACIJA SU STUDENTO VAIDMENIU KAIP PROFESINĖS KARJEROS SĄLYGA","authors":"Diana Karanauskienė, L. Kardelienė, K. Kardelis","doi":"10.33607/BJSHS.V1I64.655","DOIUrl":"https://doi.org/10.33607/BJSHS.V1I64.655","url":null,"abstract":"Tyrimu siekta išsiaiškinti, kaip Lietuvos kūno kultūros akademijos studentai konstruoja savo studentišką identitetą, t. y. kaip jie identifi kuojasi su studento socialiniu vaidmeniu. Buvo klausiama, kokią prasmę studentai suteikia šiam vaidme-niui, kuo jis jiems reikšmingas ir kuo įpareigoja. Išsami studentiško identiteto analizė leistų prognozuoti, kaip studentai nusiteikę mokytis, siekti mokslo žinių. Ieškant atsakymo į šiuos klausimus, tyrimo objektu pasirinkta studijuojančiųjų identifi kacija su studento vaidmeniu aukštojoje universitetinėje mokykloje, o tyrimo tikslu siekta atskleisti identifi kacijos su šiuo vaidmeniu raišką.Tyrimo metu taikytas pusiau struktūrizuotas interviu, todėl sudarytas klausimynas, kurio struktūra atitinka teoriškai pagrįstus identifi kacijos su vaidmeniu bruožus. Tiriamųjų imtis — tikslinė, arba teorinė. Tiriamieji parinkti savano-riškumo principu. Svarbiausias tiriamiesiems taikomas kriterijus — būti išgyvenus fenomeną, domėtis jo prigimtimi ir prasmėmis. Imties tūrį, kokybinio tyrimo metu taikant interviu metodą, sudarė 54 Sporto edukologijos bei Sporto technologijų ir turizmo fakultetų I—IV kursų studentai, parinkti pagal anksčiau nurodytus kriterijus.Studentų vaidmens identifi kacija rodo, kaip jie, kaip studentai, suvokia savo užimamą socialinę poziciją aukštojoje mokykloje. Visi vaidmens identifi kacijos požymiai gali būti sėkmingų studijų, savarankiško ir atsakingo darbo prie-laidomis. Tyrimas taip pat atskleidė, kad studentai savo vaidmenį suvokia ne tik kaip susijusį su mokymusi, darbu, bet ir su studentavimu — dalyvavimu įvairiuose studentiškuose kultūriniuose ir sportiniuose renginiuose. Tyrimo re-zultatai leidžia hipotetiškai teigti, kad akademinio jaunimo sėkmingą identifi kaciją su studento vaidmeniu lemia tokie mokymosi aplinkos komponentai: 1) komunikacinis, ypač bendradarbiavimas su akademinės bendruomenės nariais, išgyvenant teigiamas emocijas; 2) pragmatinis, ypač studijų organizavimas, derinant studentų poreikius ir studijų programos tikslų realizavimą; 3) vertybinis, išskiriant dokumentų apie aukštąjį mokslą ir aukštąją universitetinę mokyklą analizę, įgalinant studijuojantįjį vertinti savo, kaip studento, teises ir pareigas, atskleidžiant jam studento, kaip partnerio, privalumus. Išvardytieji akademinio jaunimo identifi kacijos su studento vaidmeniu aspektai lemia ir karjeros ypatumus, ir profesinį įvaizdį, sąlygojantį kūno kultūros ir sporto specialisto prestižą visuomenėje.","PeriodicalId":409740,"journal":{"name":"Baltic Journal of Sport and Health Sciences","volume":"76 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"122049110","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Jaunesniojo mokyklinio amžiaus mergaičių šoklumo kaita per du mėnesius","authors":"Eduardas Rudas, A. Skurvydas","doi":"10.33607/BJSHS.V1I55.667","DOIUrl":"https://doi.org/10.33607/BJSHS.V1I55.667","url":null,"abstract":"","PeriodicalId":409740,"journal":{"name":"Baltic Journal of Sport and Health Sciences","volume":"16 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"125816635","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"DĖMESIO STOKOS IR HIPERAKTYVUMO SINDROMO RAIŠKOS MAŽINIMAS PAGAL TAIKOMOSIOS FIZINĖS VEIKLOS PROGRAMĄ","authors":"Giedrė Masiulionienė, J. Mikelkevičiūtė, Vida Ostasevičienė","doi":"10.33607/BJSHS.V1I64.657","DOIUrl":"https://doi.org/10.33607/BJSHS.V1I64.657","url":null,"abstract":"Lietuvoje literatūros apie fi zinio ugdymo programų taikymą vaikams, turintiems dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sindromą (ADHD), rasti nepavyko. Tai paskatino imtis tyrimo, kurio tikslas — nustatyti taikomosios fi zinės veiklos programos poveikį ikimokyklinio amžiaus vaikų dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sindromo ypatybių pokyčiams. Buvo tiriama 10 (8 berniukai ir 2 mergaitės) Kauno darželio-mokyklos „Vaidilutė“  ikimokyklinio (4 ir 5 m.) amžiaus vaikų, turinčių dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimų. Tyrimo metu naudoti šie metodai: 1) stebėjimas; 2) pedagoginis eksperimentas; 3) statistinė duomenų analizė. Taikomosios fi zinės veiklos programos turinį sudarė smulkiosios mo-torikos pratimai, kartu vartojant ir kalbinę medžiagą (eilėraščius), taikyti ikimokyklinio amžiaus vaikams. Tyrimas truko 5 mėnesius.Auklėtojų ir tėvų stebėjimu buvo registruojamas tiriamųjų vaikų ADHD sindromo ypatybių poreiškio dažnis (kartais) elgesyje trijų skirtingų veiklų metu: ugdomosios protinės, ugdomosios fi zinės ir lauko žaidimų metu. Stebimos ypatybės buvo suskirstytos į 3 stambesnes grupes: 1) nesivaldymas; 2) per didelis aktyvumas; 3) dėmesio sukaupimo stoka. Pagrindinės tyrimo išvados: 1. Auklėtojų vertinimu, prieš ugdomąją programą labiausiai pasireiškė per didelis vaikų aktyvumas, po programos — vaikų ADHD sindromo tirtų ypatybių poreiškis smarkiai sumažėjo visų veiklų metu. La-biausiai sumažėjo per didelis aktyvumas ugdomosios fi zinės veiklos ir lauko žaidimų metu. 2. Tėvų vertinimu, prieš taikomosios fi zinės veiklos programą vyravo per didelis vaikų aktyvumas, o nesivaldymas ir dėmesio sukaupimo stoka pasireiškė šiek tiek mažiau. Po taikomosios fi zinės veiklos programos, tėvų nuomone, per didelis aktyvumas statistiškai reikšmingai sumažėjo. 3. Auklėtojų ir tėvų stebėjimo duomenimis, vaikų dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sindromo ypatybių raiška po ugdomojo laikotarpio sumažėjo, nors auklėtojai kur kas geriau nei tėvai įvertino taikomosios fi zinės veiklos programos poveikį.","PeriodicalId":409740,"journal":{"name":"Baltic Journal of Sport and Health Sciences","volume":"2 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"130475250","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"MOKSLEIVIŲ SPORTAVIMO IR FIZINIO AKTYVUMO LAISVALAIKIU SĄSAJOS SU SOCIALINIAIS EKONOMINIAIS VEIKSNIAIS","authors":"Saulius Šukys, A. Bagdonas","doi":"10.33607/bjshs.v1i64.659","DOIUrl":"https://doi.org/10.33607/bjshs.v1i64.659","url":null,"abstract":"Tyrimu siekta nustatyti moksleivių sportavimo ir fi zinio aktyvumo sąsajas su socialiniais ekonominiais veiksniais. Tyri-mo metu naudotas apklausos raštu metodas. Moksleivių fi zinis aktyvumas vertintas atsižvelgiant į veiklos kryptingumą, t. y. į aktyvią fi zinę ir sportinę veiklą. Šeimos socialinė ekonominė padėtis buvo vertinama pagal tėvų įsidarbinimo, išsilavinimo rodiklius ir moksleivių gyvenimo sąlygas. Atliekant tyrimą sudaryta nepriklausoma atsitiktinė imtis, reprezentuojanti Kauno miesto šeštos, aštuntos ir vienuoliktos klasės moksleivių populiaciją — 1162 (534 berniukai ir 628 mergaitės) Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklų ir gimnazijų moksleiviai. Buvo apklausti 302 šeštos, 342 aštuntos, 284 vienuoliktos klasės bendrojo lavinimo mokyklų ir 234 trečios gimnazijos klasės moksleiviai. Apklausa neatskleidė sąsajų tarp moksleivių amžiaus ir sportavimo. Taip pat nenustatytas skirtumas tarp sportuojan-čių berniukų ir mergaičių. Tyrimo duomenimis, vidutiniškai sportuoja penktadalis moksleivių. Labiau su moksleivių amžiumi susijęs jų fi zinis aktyvumas laisvalaikiu, t. y. šeštokai aktyvesni negu vienuoliktokai. Analogiška mažėjan-čio fi zinio aktyvumo tendencija su amžiumi išlieka ir pagal lytį, t. y. berniukai yra aktyvesni nei mergaitės šeštose (p < 0,001) ir aštuntose (p < 0,01) klasėse. Tyrimo duomenimis, moksleivių sportavimas mažai susijęs su socialiniais ekonominiais veiksniais, t. y. nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas vertinant sportuojančius moksleivius grupėse tiek pagal tėvų įsidarbinimo ir išsi-lavinimo rodiklius, tiek pagal mokinių gyvenimo sąlygas. Labiau šeimos statusas lemia moksleivių fi zinį aktyvumą laisvalaikiu. Tačiau ši sąsaja nevienodai pasireiškia skirtingo amžiaus moksleivių grupėse. Tyrimo duomenimis, lais-valaikiu fi ziškai aktyvesni tie vyresniųjų klasių moksleiviai, kurių abu tėvai turi aukštąjį išsilavinimą (p < 0,05). Tuo tarpu vertinant moksleivių fi zinį aktyvumą laisvalaikiu pagal jų gyvenimo sąlygas išsiskyrė aštuntokai, t. y. aktyvesni geresnes sąlygas turintys negu prastesnėmis gyvenantys (p < 0,01). Tyrimas parodė, kad tėvų įsidarbinimo rodikliai mažai susiję su moksleivių fi ziniu aktyvumu laisvalaikiu ir nepriklauso nuo jų amžiaus. Todėl tolesniais tyrimais analizuojant fi zinio aktyvumo veiksnius reikėtų įvertinti tėvų darbo pobūdį ir jo sąsajas su šeimos pajamomis.","PeriodicalId":409740,"journal":{"name":"Baltic Journal of Sport and Health Sciences","volume":"31 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"121437337","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}