Psichologija最新文献

{"title":"Muzikos konceptualizavimas erdvės ir judėjimo metaforomis","authors":"Elzė Sigutė Mikalonytė, Vilius Dranseika","doi":"10.15388/PSICHOL.2018.0.11903","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/PSICHOL.2018.0.11903","url":null,"abstract":"Siekiant geriau suprasti ryšius, siejančius muzikos garsų savybes su erdvės ir judėjimo metaforomis, kurios yra įprastai pasitelkiamos kalbant apie muziką, atlikti du tyrimai. Pirmo tyrimo metu aiškintasi, kaip muzikai priskiriamos sinestetinio pobūdžio konceptualiosios metaforos, antro tyrimo metu – kaip priskiriamos sąvokos, išvedamos iš įprasto klausos suvokimo. Rezultatai rodo, kad sąvokų priskyrimas muzikos fragmentams pasižymi tam tikru sistemiškumu, tačiau jis nėra tiek specifiškas, kad vienai garso savybei būtų taikoma tik viena sąvoka, o vienai sąvokai – tik viena garso savybė. Taip pat nebuvo aptikta esminių skirtumų tarp to, kaip sąvokas muzikai priskiria muzikinį išsilavinimą turintys ir jo neturintys tyrimo dalyviai.","PeriodicalId":33049,"journal":{"name":"Psichologija","volume":"72 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-10-15","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"73414521","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Autism, Interventions and Parent Training","authors":"Nichola Booth, S. Gallagher, M. Keenan","doi":"10.15388/PSICHOL.2018.0.11904","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/PSICHOL.2018.0.11904","url":null,"abstract":"Worldwide, the prevalence rates of autism are increasing. This review looks at the additional stressors that parenting a child with autism can bring, including psychological distress and mental health difficulties. With the difficulties associated with the autism diagnosis and additional demands on the parents, research has shown that parent training, which helps teach parents new skills, may be advantageous. This review also looks at the most commonly used interventions that parents might avail of in order to acquire new skills, and it examines whether they are based in science, pseudoscience or anti-science. Utilizing best practice from evidence-based research, parents can be successfully trained to teach new skills across a variety of different domains. The advantages and disadvantages of one-on-one training sessions versus group training events, as well as the different components that contribute to each, are discussed. A number of training packages are discussed, including Behavioral Skills Training, video modelling and manualized training packages. We conclude that there is substantial evidence showing that packages with behavioral underpinnings are more effective for children with autism. Autism awareness and education is simply not enough – educate the parents using evidence-based practice to help effectively educate the children","PeriodicalId":33049,"journal":{"name":"Psichologija","volume":"9 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-10-15","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"79312371","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Karininkų suvoktos simuliacinės karinės operacijos rizikos skalės kai kurios psichometrinės charakteristikos","authors":"Giedrė Ambrulaitienė","doi":"10.15388/PSICHOL.2018.0.11902","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/PSICHOL.2018.0.11902","url":null,"abstract":"Straipsnyje pristatoma karininkų suvoktos simuliacinės karinės operacijos rizikos (toliau – KSR) skalė. Ši metodika parengta taikant empirinę skalių kūrimo strategiją. Karininkų suvokta rizika straipsnyje apima jaunesniųjų karininkų įsitikinimus dėl žūties ir turto sunaikinimo rizikos, vykdant simuliacines karines užduotis. Tokia skalė gali padėti išaiškinti suvoktos rizikos struktūrą karyboje ir atskleisti karininkų karinių operacijų metu daromų klaidų šaltinius. Nustatę karininkų dažniausiai daromų sprendimo priėmimo klaidų ir suvoktos rizikos sąsajas, galėtume nuodugniai ištirti klaidas, susijusias su suvokta simuliacinių karinių operacijų rizika, ir prisidėti prie šių klaidų mažinimo, kuriant specifines karinių mokymų programas. Mūsų tyrimo tikslas – sukurti karininkų suvoktos simuliacinės karinės operacijos rizikos skalę ir ištirti kai kurias jos psichometrines charakteristikas jaunesniųjų karininkų imtyje. Tyrime dalyvavo Lietuvos kariuomenės jaunesnieji karininkai, tarnaujantys įvairiose Lietuvos apskrityse. Tyrimas buvo sudarytas iš trijų etapų. Pirmame tyrimo etape (dalyvavo 26 karininkai), remiantis stebėjimo ir pusiau struktūruoto interviu rezultatais, taip pat teorinėmis prielaidomis, anksčiau atliktais empiriniais tyrimais karo, sveikatos ir organizacinės psichologijos srityse, sudaryta 22 rizikingų situacijų skalė (KSR skalė). Be to, šiame etape, remiantis ekspertiniu situacijų vertinimu, tikrintas sudarytos skalės turinio validumas. Antrame tyrimo etape (dalyvavo 94 karininkai), remiantis klasterine duomenų analize ir ekspertiniu vertinimu, buvo tikrinamas sudarytos KSR skalės konstrukto validumas. Trečiame tyrimo etape, kuriame dalyvavo 129 asmenys, taip pat tikrintas konstrukto validumas surinkus kitą dalyvių imtį. Remiantis trijų etapų tyrimo rezultatais, parengta KSR skalė. Gauti rezultatai leidžia išskirti tris karininkų suvoktos simuliacinės karinės operacijos rizikos skalės poskales: civilių žūties rizikos, karių ir vadų žūties rizikos bei išteklių ir turto praradimo rizikos. Nustatytos KSR skalės psichometrinės charakteristikos leidžia teigti, kad ši skalė yra tinkama naudoti tolesniuose tyrimuose, vertinant karininkų suvoktą simuliacinę karinių operacijų riziką. Ši skalė apima pagrindinius suvoktos rizikos vertinimo rodiklius karybos procese. Sudarytos skalės poskalės pasižymi geru vidiniu suderinamumu (Cronbacho alfa koeficientai: pirmos subskalės – 0,802; antros subskalės – 0,753; trečios subskalės – 0,883). Taip pat patvirtintas KSR skalės turinio validumas ir gauti daliniai konstrukto validumo įrodymai.","PeriodicalId":33049,"journal":{"name":"Psichologija","volume":"41 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-10-15","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"90736546","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Galvos smegenų traumą patyrusių asmenų pažintinių gebėjimų sąsajos su gyvenimo kokybe","authors":"Viktorija Ivleva, Vytautas Jurkuvėnas","doi":"10.15388/PSICHOL.2018.0.11900","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/PSICHOL.2018.0.11900","url":null,"abstract":"Galvos smegenų trauma ne tik sutrikdo žmogaus fizinę sveikatą, bet ir turi neigiamą įtaką pažintiniams gebėjimams. Esama įrodymų, kad tokios traumos padariniai neigiamai siejasi ir su asmens gyvenimo kokybe, tačiau tyrimų duomenys neretai yra nevienareikšmiai ir prieštaringi. Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti patyrusių galvos smegenų traumą ir jos nepatyrusių asmenų pažintinių gebėjimų ryšį su gyvenimo kokybe. Tyrime dalyvavo 46 Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose besigydantys asmenys, kuriems buvo diagnozuota lengvo sunkumo galvos smegenų trauma (pagal Glasgow komos skalę 13–15 balų). Kontrolinę tyrimo imtį sudarė 60 sveikų asmenų. Tyrimo dalyvių amžius – nuo 20 iki 81 metų (M = 44,60, SD = 15,49). Iš tyrimo dalyvių 51 buvo vyras (48,1 %) ir 55 moterys (51,9 %).Tyrimo metu buvo naudoti atminties (HVLT-R), sekos sudarymo (angl. Trail-making-test) testai, skirti tirti dėmesį, jo perkėlimo greitį ir vykdomąsias funkcijas, bei sutrumpintas gyvenimo kokybės klausimynas (WHOQOL BREF). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad abiejų imčių pažintiniai gebėjimai nėra susiję su subjektyviai vertinama gyvenimo kokybe, tačiau galvos smegenų traumą patyrę asmenys prasčiau vertina savo fizinę sveikatą, palyginti su kontroline grupe. Nagrinėjant tyrimo dalyvių pažintinių gebėjimų skirtumus, nustatyta, kad galvos smegenų traumą patyrę asmenys pasižymi prastesniais pažintiniais gebėjimais nei sveiki. Taip pat nustatytas amžiaus ir išsilavinimo ryšys su rezultatais.","PeriodicalId":33049,"journal":{"name":"Psichologija","volume":"35 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-10-15","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"86350186","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Naujienos","authors":"Psichologija","doi":"10.15388/psichol.2017.55.10739","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/psichol.2017.55.10739","url":null,"abstract":"<jats:p>...</jats:p>","PeriodicalId":33049,"journal":{"name":"Psichologija","volume":"1 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2015-01-15","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"88170315","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"BINOCULAR RIVALRY AND NEURAL DYNAMICS.","authors":"Randolph Blake, Sang-Hun Lee, David Heeger","doi":"","DOIUrl":"","url":null,"abstract":"<p><p>The Gestalt psychologists were fascinated with dynamics evident in visual perception, and they theorized that these dynamics were attributable to ever-changing electrical potentials within topographically organized brain fields. Dynamic field theory, as it was called, was subsequently discredited on grounds that the brain does not comprise a unitary electrical field but, instead, a richly interconnected network of discrete computing elements. Still, this modern conceptualization of brain function faces the challenge of explaining the fact that perception is dynamic in space and in time. To pursue the question of visual perception and cortical dynamics, we have focused on spatio-temporal transitions in dominance during binocular rivalry. We have developed techniques for initiating and measuring these transitions psychophysically and for measuring their neural concomitants using functional magnetic resonance imaging (fMRI). Our findings disclose the existence of waves of cortical activity that travel across the retinotopic maps that define primary and secondary visual areas within occipital cortex, in correspondence with the subjective perception of spreading waves of dominance during binocular rivalry. This paper reviews the results from those studies.</p>","PeriodicalId":33049,"journal":{"name":"Psichologija","volume":"38 ","pages":"7-18"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2008-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2997711/pdf/nihms96667.pdf","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"30382877","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"OA","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"ALKOHOLIZMAS IR EGZISTENCINIŲ DILEMŲ IŠGYVENIMAS","authors":"Giedrius Markevičius","doi":"10.15388/PSI.22.4428","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/PSI.22.4428","url":null,"abstract":"Šiame straipsnyje, vadovaujantis egzistencinės psichologijos paradigma, priklausomybė nuo alkoholio traktuojama kaip žmogaus bandymai mažinti egzistencinę kančią. Ši priklausomybė siejama su gyvenimo pasirinkimais. Gilinantis į alkoholikų išgyvenimų pasaulį, siekiama išryškinti jų egzistencinę dilemą, sunkumus ir prieštaravimus, susiduriant su tokiomis bendromis žmogiškosiomis duotybėmis, kaip antai: gyvenimo baigtinumas, prasmė, egzistencinė vienatvė, pasirinkimo laisvė, egzistencinė kaltė ir nerimas.Atlikta analizė rodo, kad aprašytos bendros žmogiškosios duotybės labai paradoksalios. Antai \"būties pilnatvė\" išgyvenama tik įsisąmoninus egzistencijos baigtinumą, įprasminti savo gyvenimą įmanoma tik pranokstant save, \"Aš-Tu\" santykis patiriamas tik suvokiant savo atskirumą, laisvė išgyvenama tik sutinkant su ribojimais, atsakingu tampama suvokiant savo egzistencinę kaltę.Akivaizdu, kad su šiais būties paradoksais susiduriantis alkoholikas išgyvena aštrią dilemą ir negali išvengti jos sprendimo. Netgi jo atsisakymas rinktis greičiau reiškia jo negatyvų pasirinkimą, stiprinantį \"būties užmarštį\", beprasmybės jausmą, vienišumą, priklausomybę, neurotinę kaltę. Tai dar labiau gilina ligą, gundo toliau svaigintis. Priešingai, kiekvienas alkoholiko pozityvus pasirinkimas (skatinantis ieškoti prasmės, išgyventi būties pilnatvę, siekti artimų santykių, patirti laisvę ir atsakomybę) padeda susitaikyti su savo liga ir, žinoma, sveikti.Taip pat nagrinėjant alkoholiko egzistencinę dilemą, tampa aišku, kad pats alkoholio vartojimas nėra svarbiausias priklausomybės veiksnys, bet tik tam tikrą alkoholiko pasirinkimą rodantis elgesys, jo neišspręstų prieštaravimų išraiška. Į tai verta atsižvelgti tiek tiriant alkoholizmo etiologiją, tiek rūpinantis alkoholikų sveikimu. \u0000 \u0000ALCOHOLISM AND GOING THROUGH THE EXISTENTIAL DILEMMAGiedrius Markevičius \u0000Summary This work is based on the paradigm of existential psychology. It is stated that dependence on alcohol is person’s endeavour to decrease the existential suffering. This is analysed by taking into consideration the main life choices. The work abcorbs in a world of alcoholics’ experience and it aims at revelation of their existential dilemmas, gravities and contradictions in a face of human experiences like the end of life, the question of meaning of life, the existential loneliness, the freedom of making the choice, the existential guilt and anxiety. The analysis shows that the experiences described are very paradoxical. The wholiness of being is experienced only through taking into consideration the end of existence. It is possible to give a meaning to the life only by transcending one’s self. The relation between \"I-You\" is experienced just after grasping one’s separatedness and the freedom is experienced just after accepting the limits. The person becomes responsible when he (she) realizes his (her) existential guilt and anxiety. It is obvious that alcoholic who confronts these paradoxies of being lives through sh","PeriodicalId":33049,"journal":{"name":"Psichologija","volume":"5 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2000-01-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"82497518","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}