Lietuvos Chirurgija最新文献

{"title":"Hydatid Cyst Migration in Peritoneal Cavity: A Case Report","authors":"P. Markov, I. Milev, A. Mitevski","doi":"10.15388/lietchirur.2019.18.18","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/lietchirur.2019.18.18","url":null,"abstract":"Introduction. Cystic echinococcosis is a zoonosis caused by the larval stage of Echinococcus granulosus. In most of cases hydatid cysts are found in the liver but in rare cases a migration of the hydatid cyst can occur following rupture of hepatal pericist.Case. A 38 year old female presented with abdominal pain, fatigue, weakness and fever for more than three months. Computed tomography show segment II and IV hepatic per-magna cystic formations with dimensions: No I: 80×60×74 mm and No. II: 70×60×58 mm. Per magna cystic formation in the Douglas space, with dimensions of 93×90×62 mm with clearly expressed mass effect on surrounding organ structures.Discussion. Active hydatid disease may show migration of cysts due to rupture of hepatal pericyst, pressure difference between the anatomic cavities, and by contribution of gravity. Sudden death, anaphylactic shock and dissemination of disease can be seen with cystic content spillage into the peritoneal cavity.Conclusion. Migrated hydatid cysts are very rare parasitic manifestation presenting with symptoms deriving from the neighboring organs. They are diagnosed typically by CT and managed with evacuation of cysts following abdominal exploration. Full abdominal organ ultrasonography, with accent on the liver, should be performed in any case of intraabdominal simple cyst presence.","PeriodicalId":52926,"journal":{"name":"Lietuvos Chirurgija","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"42298282","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Transanal Total Mesorectal Excision (TaTME): Experience in Klaipėda University Hospital","authors":"V. Klimašauskienė, N. Samalavicius","doi":"10.15388/lietchirur.2019.18.15","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/lietchirur.2019.18.15","url":null,"abstract":"Introduction. Colorectal cancer ranks third on the list of the most common cancers. In 1979 R. J. Heald described total mesorectam excision (TME) which became a gold standard for rectal cancer treatment. This operation is performed all over the world open, laparoscopic and robotic. Operating on low and very low rectal cancer, distal bowel mobilisation if often the most difficult part of the operation. Aa a solution to this problem transanal abdominotransanal rectal resection (TATA) and transanal total mesorectal excision (TaTME) were proposed. This article reviews the experience and short-term postoperative outcomes of TaTME performed in Klaipėda University Hospital.Methods. The first stage of surgery was performed with patient placed in the prone jackknife (Kraske) position. Using electrocauthery circular mobilisation of the rectum was performed starting at least 1 cm from the lower edge of the tumour. Up to 10 cm of the rectum was mobilised from below. The second stage was performed with patient in lithotomy position. Laparoscopic TME was performed. For 11 (78.57%) patients hand sown anastomosis was performed and for 1 (7.17%) patient stapler was used. 2 (14.28%) patients underwent the Hartmann’s procedure.Results. In period 2018.03–2019.10 TaTME was performed for 14 patients. The medium tumour high counting from dentate line was 2.54 (±1.28). 13 out of 14 patients were operated from 8 to 12 weeks after chemoradiotherapy. All (100%) rectal resections were radical (R0). On average 11.43 (±3.78) lymphnodes were harvested. 5 (35.71%) patients had complications after surgery.Conclusions. TaTME performed at Klaipėda University Hospital is effective operation for rectal cancer treatment.","PeriodicalId":52926,"journal":{"name":"Lietuvos Chirurgija","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"43164566","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Author Guidelines and Bibliographic Data","authors":"N. Samalavicius","doi":"10.15388/LIETCHIRUR.2019.16295","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/LIETCHIRUR.2019.16295","url":null,"abstract":"  ","PeriodicalId":52926,"journal":{"name":"Lietuvos Chirurgija","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46170418","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Lietuvos chirurgų asociacijos suvažiavimas 2019 10 11–12 Klaipėda","authors":"A. Razbadauskas","doi":"10.15388/lietchirur.2019.16303","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/lietchirur.2019.16303","url":null,"abstract":"Statement of purpose“Lietuvos chirurgija” (“Lithuanian Surgery”) is a peer-reviewed journal of the Association of Lithuanian Surgeons, the Lithuanian Association for Wound Care, the Lithuanian Association for Ambulatory Surgery,the Lithuanian Society of Endoscopists, the Lithuanian Society of Cardiothoracic Surgeons, the LithuanianSociety of Coloproctologists, the Lithuanian Society of Vascular Surgeons, the Lithuanian Society for MinimalInvasine Surgery, the Lithuanian Society of Neurosurgeons, the Lithuanian Society of Oncologists, the Lithuanian Society of Pathologists, the Lithuanian Society for Hand Surgery and Hand Rehabilitation, the Lithuanian Society of Traumatologists and Orthopedic Surgeons, the Lithuanian Society of Urologists,the Lithuanian Society of Paediatric Surgery, the Lithuanian Society of Maxillofacial Surgeons, the Lithuanian Society of Vertebrologists, Vilnius Surgical Society, Kaunas Region Surgical Society, Klaipėda Region SurgicalSociety, Šiauliai Region Surgical Society, Panevėžys Region Surgical Society.It has been designed to meet the needfor a rapid spreading of new and important information on the theory and practice of surgery and related sciences. The journal provides a rapid publication of original papers that contribute to knowledge in the fields of clinical surgery, experimental surgery and related sciences.The contributions are accepted in Lithuanian and English. The journal “Lietuvos chirurgija” is an officialperiodical (quarterly) scientific publication of the Lithuanian Republic. Selection of papers for publicationis based on the opinion of highly qualified reviewers who are supporters, consultants or members of the Editorial Board and the International Advisory Board. ","PeriodicalId":52926,"journal":{"name":"Lietuvos Chirurgija","volume":"1 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-10-12","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"41329959","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Stemplės vėžio gydymo rezultatai Nacionaliniame vėžio institute 2008–2017 metais","authors":"Sigitas Zaremba, Renatas Aškinis, Agota Piščikaitė, Giedrė Smailytė, Saulius Cicėnas","doi":"10.15388/LIETCHIRUR.2019.18.10","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/LIETCHIRUR.2019.18.10","url":null,"abstract":"Įvadas. Stemplės vėžys (SV) yra aštunta pagal dažnumą onkologinė liga ir šešta mirties dėl vėžio priežastis pasaulyje. Nepaisant pažangos šią ligą diagnozuojant ir gydant, bendrasis 5-erių metų reliatyvus išgyvenamumas siekia 15–25 proc. Straipsnio tikslas – apžvelgti 2008–2017 m. Nacionaliniame vėžio institute (NVI) gydyto SV atvejų gydymo patirtį, įvertinti operacinio, konservatyvaus ir paliatyvaus gydymo rezultatus, nustatyti ligonių išgyvenamumą. Tyrimo metodika. 2008–2017 m. NVI gydėsi 512 pacientų, sergančių SV. Ligoniams taikytas operacinis, paliatyvus operacinis, chemospindulinis, spindulinis, chemoterapinis ar simptominis gydymas. Statistinė analizė atlikta naudojant STATA 11 statistinę programinę įrangą. Rezultatai. Tirtų pacientų amžiaus vidurkis – 61,8 metai. Iš 512 tiriamųjų 63 buvo moterys (12,3 %), 449 – vyrai (87,7 %). I stadijos vėžiu sirgo 25 (4,9 %), II stadijos vėžiu – 74 (14,4 %), III stadijos vėžiu – 258 (50,4 %), IV stadijos vėžiu – 155 (30,3 %) pacientai. Dažniausia morfologija – plokščialąstelinė karcinoma (445 atvejai, 86,9 %), adenokarcinoma – 48 atvejai (9,4 %). Operuoti radikaliai – 75 (14,6 %), paliatyviai – 271 ligonis. Chemospindulinis gydymas taikytas 97 (19,0 %) ligoniams, spindulinis – 81 (15,8 %), chemoterapinis – 111 (21,7 %), simptominis – 148 (28,9 %). Po radikalių operacijų komplikacijų dažnis – 46,17 proc., mirtingumas – 10,67 proc. Dažniausia komplikacija – fistulė. Bendrasis reliatyvus išgyvenamumas: vienus metus – 33,91 proc., penkerius metus – 9,0 proc. Atsižvelgiant į gydymo rūšį, reliatyvusis 5-erių metų išgyvenamumas po radikalių operacijų siekė 26,53 proc., po chemospindulinio gydymo – 17,95 proc., po radioterapinio gydymo – 5,36 proc., po chemoterapinio gydymo – 1,92 proc., po simptominio gydymo – 1,92 proc. Išvados: Po radikalaus SV operacinio gydymo pooperacinių komplikacijų dažnis siekė 46,17 proc., mirtingumas – 10,67 proc. Po paliatyvaus operacinio gydymo komplikacijų dažnis siekė 4,5 proc., mirtingumas – 0,7 proc. NVI gydytų SV sergančiųjų bendrasis 5-erių metų reliatyvus išgyvenamumas – 9,0 proc. Reikšmingos įtakos išgyvenamumui turėjo taikytas gydymas, diagnozuotos ligos stadija ir pirminio naviko dydis.","PeriodicalId":52926,"journal":{"name":"Lietuvos Chirurgija","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-07-09","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"42618687","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Pathophysiology of severe traumatic brain injury and management of intracranial hypertension","authors":"Raimondas Juškys, V. Hendrixson","doi":"10.15388/LIETCHIRUR.2019.18.7","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/LIETCHIRUR.2019.18.7","url":null,"abstract":"It is well recognized that severe traumatic brain injury causes major health and socioeconomic burdens for patients their families and society itself. Over the past decade, understanding of secondary brain injury processes has increased tremendously, permitting implementation of new neurocritical methods of care that substantially contribute to improved outcomes of such patients. The main objective of current treatment protocols is to optimize different physiological measurements that prevent secondary insults and reinforce the ability of the brain to heal. The aim of this literature review is to uncover the pathophysiological mechanisms of severe traumatic brain injury and their interrelationship, including cerebral metabolic crisis, disturbances of blood flow to the brain and development of edema, putting emphasis on intracranial hypertension and its current management options.","PeriodicalId":52926,"journal":{"name":"Lietuvos Chirurgija","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-07-09","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"44671757","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Priešoperacinė reabilitacija abdominalinėje onkologinėje chirurgijoje: naujas paciento paruošimo operacijai standartas?","authors":"Augustinas Bausys, Justė Maneikytė, Kęstutis Strupas, Ieva Šakalienė","doi":"10.15388/LIETCHIRUR.2019.18.8","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/LIETCHIRUR.2019.18.8","url":null,"abstract":"Straipsnyje trumpai pristatoma nauja paciento paruošimo onkologinei pilvo organų operacijai strategija – priešoperacinė reabilitacija. Pirmieji klinikinių tyrimų rezultatai teikia vilčių, kad, taikant priešoperacinę reabilitaciją, susidedančią iš trijų komponentų: fizinių pratimų, mitybos nepakankamumo korekcijos ir psichologinio paciento paruošimo, galima pagerinti pacientų fizinę būklę, pooperacinę gyvenimo kokybę, net smarkiai sumažinti pooperacinių komplikacijų dažnį. Vis dėlto lieka neaišku, ar priešoperacinė reabilitacija yra tikslinga prieš visas operacijas, ar tik prieš tas operacijas, kurios yra ypač didelės apimties. Todėl, kol minėta metodika galės būti taikoma kasdienėje klinikinėje praktikoje, reikia naujų klinikinių tyrimų. Šie tyrimai turėtų atskleisti, prieš kokias operacijas paciento reabilitacija yra tikslingiausia, taip pat nustatyti, kokia konkreti priešoperacinės reabilitacijos metodika yra efektyviausia.","PeriodicalId":52926,"journal":{"name":"Lietuvos Chirurgija","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-07-09","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46890616","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Kolostomų uždarymo operacijų artimieji rezultatai","authors":"Matas Pažusis, Rūta Maželytė, Kristina Buzaitė, Žilvinas Saladžinskas","doi":"10.15388/lietchirur.2019.13142","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/lietchirur.2019.13142","url":null,"abstract":"Įvadas. Kolostomos dažniausiai formuojamos pacientams, kuriems nustatomos piktybinės kilmės kolorektalinės ligos. Praėjus tam tikram laikui, jei kolostoma yra ne nuolatinė, ji yra uždaroma. Pooperaciniu laikotarpiu gali pasireikšti komplikacijų: jungties nesandarumas, žarnų nepraeinamumas ar žaizdos infekcija. Tikslas – apžvelgti kolostomų uždarymo artimuosius rezultatus. Metodika. Atlikta retrospektyvi 2012–2017 m. LSMU KK Chirurgijos skyriuje dėl kolostomos uždarymo operuotų pacientų duomenų analizė. Analizuotos amžiaus grupės, komplikacijų ypatybės, lovadienių skaičius, kolostomos suformavimo priežastys. Gilintasi, ar prieš operaciją buvo taikytas neoadjuvantinis gydymas, nustatytas laikas iki kolostomos uždarymo. Nagrinėta, ar atlikta rezekcija, analizuotas jos tipas, jungties rūšis, operacijos trukmė ir pooperacinio laikotarpio eiga. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel programą. Rezultatai. Išanalizuotos 88 pacientų ligos istorijos. Pacientų amžiaus vidurkis – 56±1,6 metai (nuo 22 iki 84 m.). Pacientai operuoti dėl: riestinės žarnos vėžio (35 pacientai, 39,8 %), tiesiosios žarnos vėžio (11 pacientų, 12,5 %), storosios žarnos divertikuliozės (20 pacientų, 22,7 %), pilvo traumos po eismo įvykių (13 pacientų, 14,8 %), jatrogeninės riestinės žarnos perforacijos po kolonoskopijos (4 pacientai, 4,6 %), Krono ligos (1 pacientas, 1,1 %), paraproktito ir ischiorektalinio absceso (2 pacientai, 2,3 %), išeminio kolito (1 pacientas, 1,1 %), megakolono (1 pacientas, 1,1 %). Prieš suformuojant kolostomą atliktos šios operacijos: riestinės žarnos rezekcija (69 pacientams, 78,4 %), riestinės ir tiesiosios žarnos rezekcijos (19 pacientų, 21,6 %). Kolostomos buvo uždarytos po operacijos praėjus vidutiniškai 10,13±2,14 mėnesių. Segmento rezekcija atlikta 31 pacientui (36,5 %), kraštinė rezekcija – 54 pacientams (63,5 %). Kolostomų uždarymo operacijos trukmė – vidutiniškai 154,56±6,48 min. Bendras pacientų hospitalizacijos trukmės vidurkis – 9,43±0,62 dienos. \u0000Pooperacinis laikotarpis 69 pacientams (78,1 %) buvo sklandus. Šių pacientų vidutinė hospitalizacijos trukmė – 7,78±2,42 dienos. 19 pacientų (21,9 %) pooperacinė eiga buvo komplikuota (šių pacientų vidutinė hospitalizacijos trukmė – 15,05±9,58 dienų). Nesklandi po­operacinė eiga pasireiškė: širdies ritmo sutrikimu (4 pacientams, 4,5 %), seroma ir hematoma (5 pacientams, 5,7 %), žarnų nepraeinamumu (1 pacientui, 1,1 %), pykinimu (1 pacientui, 1,1 %), kraujavimu iš žarnyno (1 pacientui, 1,1 %), jungties nesandarumu (1 pacientui, 1,1 %), pilvo skausmais (1 pacientui, 1,1 %), karščiavimu (4 pacientams, 4,5 %). Vienam pacientui (1,1 %) susiformavo vesikorektalinė fistulė. Atliktos dvi (2,3 %) reoperacijos. Vienam pacientui atlikta relaparotomija dėl jungties nesandarumo, dar vienam – dėl žarnų nepraeinamumo. Mirčių nebuvo. Išvados: 1. Kolostoma uždaryta po operacijos praėjus vidutiniškai 10,13±2,14 mėnesių. 2. Po kolostomos uždarymo sklandi operacijos pooperacinė eiga fiksuota 69 pacie","PeriodicalId":52926,"journal":{"name":"Lietuvos Chirurgija","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-07-09","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"49466732","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Fakultetinės chirurgijos katedros įsteigimo Kauno Vytauto Didžiojo universitete 80-metį pasitinkant: istorinė Fakultetinės chirurgijos katedros ir klinikos Kaune apžvalga","authors":"Vytautas Zykas, Donatas Venskutonis, Žygimantas Vaičys","doi":"10.15388/LIETCHIRUR.2019.18.9","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/LIETCHIRUR.2019.18.9","url":null,"abstract":"akultetinės chirurgijos katedra buvo įsteigta 1940 m. Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Ši katedra įkurta Medicinos fakulteto dekanui ir laikinajam Chirurgijos katedros vedėjui prof. Vladui Lašui reorganizavus tuo metu buvusią Chirurgijos katedrą į dvi atskiras – Fakultetinės chirurgijos ir Hospitalinės chirurgijos – katedras. Ilgainiui katedra keitė savo pavadinimus: iki 1982 m. (su pertrūkiais karo metu) ji išliko Fakultetinės chirurgijos katedra, 1982–1992 m. vadinosi II chirurgijos katedra, 1992–1998 – II chirurgijos klinika. \u0000Straipsnyje apžvelgtos Fakultetinės chirurgijos katedros ištakos Nepriklausomoje Lietuvoje ir pirmieji akademinės chirurgijos kūrėjai, šiandienos chirurgų mokytojai ir asmenybės: prof. V. Kanauka, prof. V. Lašas, A. Stropus, taip pat katedros ir klinikos vadovai: doc. J.  Jaržemskas, doc. J. Karaliūnas, doc. J. Platūkis, prof. V. Zykas, prof. D. Venskutonis bei jų kolegos ir mokiniai. Apžvelgiama Fakultetinės chirurgijos kated­ros akademinė ir mokslinė raida bei indėlis Lietuvoje plėtojant proktologiją, nušviečiamas laikotarpis iki 1998 m., kai, vykdant chirurgijos katedrų ir klinikų reorganizaciją, tuometiniame Kauno medicinos universitete įkurta Bendrosios chirurgijos klinika.","PeriodicalId":52926,"journal":{"name":"Lietuvos Chirurgija","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-07-09","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"45902637","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Mayo Clinic Days in Klaipėda 2019","authors":"N. Samalavicius","doi":"10.15388/LIETCHIRUR.2019.13137","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/LIETCHIRUR.2019.13137","url":null,"abstract":"","PeriodicalId":52926,"journal":{"name":"Lietuvos Chirurgija","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-07-09","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"47385527","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}