Lithuanian Obstetrics & Gynecology最新文献

{"title":"Geriamųjų kontraceptinių tablečių vartojimo įtaka moters emocinei sveikatai skirtingais amžiaus tarpsniais. Literatūros apžvalga","authors":"Monika Zdancevičiūtė, D. Ramašauskaitė, Brigita Vaigauskaitė","doi":"10.37499/lag.566","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.566","url":null,"abstract":"Šioje literatūros apžvalgoje įvertinta sudėtinių kontraceptinių tablečių (SKT) įtaka emocinei sveikatai skirtingose moterų amžiaus grupėse: paauglių (10–18 metų), jaunų moterų (19–35 metų). Taip pat aprašytas SKT poveikis moterims, vartojančioms kontraceptines tabletes pirmaisiais metais po gimdymo, pateikiami galimi sąveikos tarp SKT ir depresijos išsivystymo mechanizmai, geriamųjų kontraceptikų poveikio emocinei sveikatai ryšys su ankstesniais depresinio pobūdžio sveikatos sutrikimais. „PubMed“ duomenų bazėje ieškota straipsnių apie SKT įtaką depresinių simptomų pasireiškimui, depresijos išsivystymui, emocinės būklės pablogėjimui. Tarp paauglių SKT vartojimas susijęs su depresinių sutrikimų, savižudybės rizika, anksčiau pradedamu gydymu antidepresantais. Moterims nuo 19 iki 35 metų amžiaus SKT įtaka emocinei sveikatai priklauso nuo SKT sudėties. SKT sudėtyje esantys progestinai: noretisteronas, levonorgestrelis arba desogestrelis mažina, o linestrenolis arba drospirenonas didina depresinių sutrikimų riziką. Taigi, geriamieji kontraceptikai turi įtakos moters psichoemocinei sveikatai. Vis dėlto SKT skirti saugu prieš tai surinkus išsamią pacientės anamnezę ir parenkant tinkamą SKT sudėtį.","PeriodicalId":427732,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"49 22","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-12-29","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"120856063","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Klausimyno, skirto tirti moterų informuotumą, vartojimo savitumus ir nuomonę apie hormoninę kontracepciją, sudarymas ir validizavimas","authors":"Rugilė Kančaitė, Kristina Jarienė, Algirdas Jaras","doi":"10.37499/lag.105","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.105","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Sudaryti ir validizuoti klausimyną, skirtą vertinti moterų informuotumą bei nuomonę apie hormoninę kontracepciją, šių priemonių vartojimo savitumus bei motyvaciją jas rinktis. Tyrimo metodai. Originali anketa, sudaryta iš 21 klausimo, įvertinta aštuonių nepriklausomų ekspertų grupės narių. Suderinamumas ir pakartotinių testavimų patvirtintas patikimumas nustatytas pilotinio tyrimo metu su atsitiktinėmis 18–24 metų tiriamosiomis (n = 35). Tyrimo instrumento patikimumas buvo vertinamas pagal jo vidinį suderintumą apskaičiavus Kronbacho alfa koeficientą. Rezultatai. Visi anketos klausimai atitiko vidinio suderintumo kriterijus. Apskaičiuotas vidinis patikimumas vertinamas kaip puikus – 0,897, atskirų klausimyno dalių patikimumai ir suderintumai – pakankami (didesni nei 0,743, aukščiausias – 0,980). Vidinis suderintumas ir patikimumas vertinamas kaip pakankamas. Pakartotinio tyrimo metu nustatyta, jog konstruktas yra stabilus laiko atžvilgiu. Koheno kappa koeficientas – 0,699, Pirsono koreliacijos koeficientas – 0,7, Spirmano koreliacijos koeficientas – 0,7. Koreliacijos statistiškai reikšmingos. Išvados. Apklausa, skirta tirti moterų informuotumą, nuomonę apie hormoninę kontracepciją ir vartojimo savitumus, yra tinkamas tyrimo instrumentas atlikti mokslinius tyrimus ir gali būti naudojamas klinikinėje praktikoje.","PeriodicalId":427732,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"38 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-12-29","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"126002239","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Nėščiųjų nutukimo įtaka gimdymo sužadinimo rezultatams ir jų baigtims","authors":"Gabrielė Rauztytė, Gitana Ramonienė, Laura Malakauskienė","doi":"10.37499/lag.560","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.560","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Įvertinti nutukimo įtaką gimdymo sužadinimui ir baigtims. Tyrimo metodai. Altiktas retrospektyvusis atvejo – kontrolės tyrimas, į kurį įtrauktos iš Gimdymų registro atrinktos 509 moterys, kurios 2018 m. gimdė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (Kauno klinikos) ir jų gimdymai buvo sužadinti: 114 nutukusios ir 395 kontrolės grupėsmoterų, kurių kūnomasė buvo normali. Analizuotimoterų sociodemografiniai rodikliai, gimdymų sužadinimo būdai, dažniausia nėštumo patologija, gimdymo sužadinimo indikacijos, gimdymo eigos savitumai bei duomenys apie naujagimių svorį ir būklę po gimimo. Rezultatai. Nėščiųjų diabetas nutukusių moterų grupėje diagnozuotas 51,8 proc., o normalaus KMI grupėje – 17,5 proc., p<0,001. Nutukusioms moterims gimdymo sužadinimas dažnesnis nei turinčioms normalią kūno masę dėl preeklampsijos (18,4 ir 6,6 proc.), p<0,001, nėščiųjų diabeto (30,7 ir 16,2 proc.), p=0,001, nėščiųjų hipertenzinių būklių (14,9 ir 4,0 proc.), p<0,001 bei nestabilios vaisiaus būklės (5,3 ir 1,5 proc.), p=0,031. Dėl užsitęsusio nėštumo normalios kūno masės moterims gimdymas sužadintas 29,9 proc., nutukusioms – 14,9 proc., p=0,001, dėl vaisiaus augimo sulėtėjimo – 9,9 ir 2,6 proc., p=0,013 ir priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo – 7,1 ir 0,9 proc., p=0,012. Gimdymą sužadinant prostaglandinais, normalios kūno masės moterų gimdos kaklelio Bishop balų vidurkis 3,4 (SN 1,13), nutukusių – 4,28 (SN 1,07), p<0,001. II gimdymo laikotarpis normalios kūnomasėsmoterų truko 65,5 (SN 69,87)min., nutukusių 41,0 (SN 54,18)min., p<0,001.Gimdymą sužadinant prostaglandinais, normalios kūnomasėsmoterų I gimdymo laikotarpis truko 555,2min. (SN 343,57), nutukusių – 442,4min. (SN 353,57), p=0,035, II gimdymo laikotarpis – 79,3min. (SN 76,92) ir 53,5min. (SN 72,29), atitinkamai, p=0,007. Gimdymą sužadinant atliekant amniotomiją, normalios kūno masės nėščiųjų II gimdymo laikotarpis truko 58,8min. (SN 64,18), nutukusių – 32,4 (SN 41,19) min., p=0,004. Gimdymo sužadinimas oksitocinu, nutukusiųmoterų I gimdymo laikotarpis truko 548,0min. (SN 248,94), normalios kūnomasėsmoterų – 346,4min. (SN 183,29) , p=0,037. Cezario pjūvio operacija dėl nepavykusio gimdymo sužadinimo atlikta 66,7 proc. nutukusių ir 13,6 proc. normalios  kūno masės moterų, p<0,001, dėl nestabilios vaisiaus būklės – 16,7 ir 30,5 proc., p<0,001, dėl kliniškai siauro dubens – 16,7 ir 42,4 proc., p<0,001 ir dėl neprogresuojančio gimdymo – 0 ir 13,6 proc., p<0,001. Nutukusių moterų naujagimių Apgar balųmediana po 1 min. 9,0 (6–10), normalų KMI turinčių moterų – 9,0 (3–10), p=0,001, po 5 min. – 10,0 (7–10) ir 10,0 (7–10), atitinkamai, p=0,03. Nutukusių moterų naujagimių svoris 3605,9 (SN 516,40), normalios kūno masės moterų – 3492,8 (SN 527,25), p=0,027. Per didelis pagal nėštumo laiką vaisius gimė 20,2 proc. nutukusių ir 11,4 proc. normalios kūno masės moterims, p=0,015. Išvados. Nutukusių moterų gimdymo sužadinimai buvo reikšmingai dažnesni dėl nėščiųjų diabeto, nėščiųjų hiper","PeriodicalId":427732,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"74 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"126167847","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Išplitęs krūties vėžys nėštumo metu: klinikinio atvejo aprašymas","authors":"Vaidilė Jakaitė, Justyna Dulko, Dalia Laužikienė","doi":"10.37499/lag.106","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.106","url":null,"abstract":"Pristatome klinikinį atvejį nėščiosios, kuri 28 nėštumo savaitę dėl krūties vėžio metastazių sukeltų patologinių dubens kaulų lūžių hospitalizuota į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas. Aptariame išplitusio krūties vėžio gydymo galimybes nėštumo metu.","PeriodicalId":427732,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"27 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"116252505","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Moters nėštumo priėmimo bei motinystės identifikacijos sąsajos su artimų žmonių reakcija į nėštumą","authors":"Justina Siaurusevičiūtė, Giedrė Širvinskienė","doi":"10.37499/lag.107","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.107","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Išanalizuoti nėščių moterų nėštumo priėmimo bei motinystės identifikacijos sąsajassu artimų žmonių (vyro/partnerio, moters motinos bei tėvo) reakcijomis į moters nėštumą. Tyrimo metodai.Anoniminė anketinė nėščiųjų apklausa vykdyta 2018 m. gruodžio – 2019 m. kovo mėn. keliose Kauno miestosveikatos priežiūros įstaigose. Tyrime dalyvavo 217 nėščiųjų. Rezultatai. Tyrimas parodė, kad geresnis moterų savo nėštumo priėmimas buvo susijęs su pozityvesnėmis vyro/parterio, motinos ir tėvo reakcijomis į jos nėštumą. Susituokusios moterys pozityviau priėmė nėštumą nei su partneriu nesusituokus gyvenančios moterys. Geresnė nėščiųjų motinystės identifikacija buvo susijusi su pozityvesnėmis vyro/partnerio ir moters motinos reakcijomis į jos nėštumą, pačios moters geresniu savo nėštumo priėmimu ir ryškiau buvo išreikšta trečią nėštumo trimestrą. Kiti tirti socialiniai, demografiniai ir nėštumo veiksniai nebuvo susiję su moters nėštumo priėmimu ir motinystės identifikacija. Išvados. Teigiama artimų žmonių, ypač vyro/partnerio, reakcija į nėštumą gali palengvinti moters nėštumo priėmimo be motinystės tapsmo procesus, o neigiama – juos komplikuoti.","PeriodicalId":427732,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"35 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"127449952","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Nėštumo imunologija ir imuninės sistemos sutrikimų reikšmė nenustatytos etiologijos pasikartojantiems persileidimams","authors":"Monika Zdancevičiūtė, Ieva Daunorevičienė","doi":"10.37499/lag.183","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.183","url":null,"abstract":"Šioje literatūros apžvalgoje aptariama nėštumo imunologija ir jos sutrikimų įtaka pasikartojantiems persileidimams. „PubMed“ duomenų bazėje ieškota straipsnių apie nėštumo imunologiją, jos ryšį su pasikartojančiais persileidimais.Nėštumui būdingos trys imuninės stadijos: prouždegiminė (implantacija ir placentos formavimasis), uždegimą slopinamoji (vaisiaus augimas), prouždegiminė (gimdymo skatinimas).Moterų, patiriančių nenustatytos priežasties pasikartojančius persileidimus, imuninė sistema yra aktyvesnė nei sveikų moterų. Pagrindinės su šia patologija susijusios ląstelių populiacijos: Treg limfocitai, NK ląstelės (ypač periferinio kraujo NK), B limfocitai ir Th17 limfocitai.","PeriodicalId":427732,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"79 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-09-25","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"127819622","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Metodika: pakartotiniai persileidimai","authors":"Silvija Guzovijūtė","doi":"10.37499/lag.185","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.185","url":null,"abstract":"R. BAUŠYTĖ, R. EINIKYTĖ, J. KLIMAŠENKO, G. STUPELYTĖ, I. ŠIAUDINYTĖ, D. ŽILOVIČ \u0000RECENZENTAI: V. ABRAITIS, D. LAUŽIKIENĖ, M. MINKAUSKIENĖ, D. RAMAŠAUSKAITĖMETODIKAI PRITARĖ LIETUVOS AKUŠERIŲ GINEKOLOGŲ DRAUGIJA","PeriodicalId":427732,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"12 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-09-25","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"115632873","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Dubens dugno disfunkcija po gimdymo","authors":"Greta Dubietytė, Justina Kačerauskienė","doi":"10.37499/lag.182","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.182","url":null,"abstract":"Dubens dugno disfunkcija (DDD) – tai klinikinis sindromas, pasireiškiantis šlapinimosi, tuštinimosi sutrikimais, dubens organų nusileidimu arba lėtiniu pilvo skausmu, taip pat įvairiais išvardytų simptomų deriniais. Skirtingais gyvenimo etapais jis gali paveikti apie 25 proc. moterų ir labiausiai yra sietinas su nėštumu ir gimdymu. Šio straipsnio tikslas – aptarti veiksnius, galinčius turėti įtakos DDD po gimdymo bei aptarti galimas prevencijos ir gydymo priemones.","PeriodicalId":427732,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"5 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-09-25","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"115511968","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Atnaujinti Pasaulio sveikatos organizacijos naujagimiui palankios ligoninės principai 2018 m.","authors":"Giedrė Aukštakalnienė, Rasa Kilimonienė, Dalia Stonienė","doi":"10.37499/lag.184","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.184","url":null,"abstract":"Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) Naujagimiams palankios ligoninės (NPL) iniciatyvos keliami reikalavimai asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, norinčioms tapti Naujagimiams palankiomis ligoninėmis, 2018 m. buvo peržiūrėti ir atnaujinti. Atnaujinti NPL žingsneliai padės peržiūrėti ir patobulinti veiklą NPL vardą jau turinčiose įstaigose ir paskatins siekti šio vardo dar neturinčias. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atnaujintuose žingsneliuose daugiausia dėmesio skiriama jau ne programos įdiegimui, o procesų tęstinumui ir įtvirtinimui. Efektyviai veikiančiose NPL statusą turinčiose ligoninėse pakanka pritaikyti pakeitimus pagal atnaujintas rekomendacijas iš esmės nekeičiant darbo principų. Naujagimių ir kūdikių žindymas išlieka itin jautri tema. Sąmoningėjančioje visuomenėje natūralaus kūdikių maitinimo dažnis didėja, vis daugiau šeimų supranta jo svarbą ir priima sprendimus, atsižvelgdami į savo vaikų gerovę. Žindymas atlieka labai svarbų vaidmenį siekiant gerinti naujagimių išgyvenamumo, sergamumo, mitybos nepakankamumo rodiklius, taip pat prisideda prie ekonomikos augimo, yra draugiškas gamtai. PSO ir UNICEF rekomenduoja žindymą pradėti per pirmą valandą po gimimo ir išimtinai žindyti iki 6 mėn. amžiaus, vėliau tęsti žindymą bent iki dvejų metų, šalia primaitinant saugiu, sveikatai palankiu maistu. Tačiau PSO duomenimis, tik nedidelė dalis vaikų auga pagal šias rekomendacijas – žindymas pradedamas per 1 val. po gimimo ~44 proc. kūdikių, tik 40 proc. kūdikių išimtinai žindomi iki 6 mėn., dvejų metų amžiuje vis dar žindomi ~45 proc. vaikų.","PeriodicalId":427732,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"10 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-09-25","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"124896758","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Cezario pjūvio operacijų epidemijos priežastys. Lietuvos gydytojų akušerių ginekologų nuomonė","authors":"Zita Strelcovienė, Justina Kačerauskienė, Meilė Minkauskienė, Laura Liubinienė","doi":"10.37499/lag.178","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.178","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Sužinoti Lietuvos gydytojų akušerių ginekologų nuomonę apie veiksnius, lemiančius cezario pjūvio operacijų skaičiaus augimą. Tyrimo metodika.Duomenys tyrimui surinkti panaudojant kokybinio tyrimometodiką. Buvo atsitiktinai atrinktos ligoninės, reprezentuojančios stacionarines IIA, IIB ir III lygio akušerijos paslaugas teikiančias gydymo įstaigas Lietuvoje. Jose buvo atlikta 12 pusiau struktūrizuotų interviu su gydytojais akušeriais ginekologais. Gauti duomenys buvo analizuojami, tyrimo medžiagą koduojant, suskirstant į potemes ir pagrindines temas. Rezultatai. Duomenų analizės metu išryškėjo trys pagrindinės temos, kurios atskleidžia cezario pjūvio operacijų skaičių didinančias priežastis: su gydytoju akušeriu ginekologu, moterimi ir sveikatos priežiūros sistema susiję veiksniai. Išvados. Sprendimui atlikti cezario pjūvio operaciją įtakos turi gimdyvė ir jos emocinė būsena, budinčios komandos kompetencija. Netiesioginiai veiksniai, lemiantys cezario pjūvio operacijų skaičiaus pokyčius, yra darbo kokybės užtikrinimas, auditavimas ir visuomenės švietimas.","PeriodicalId":427732,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"93 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-09-25","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"124688076","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}