Lithuanian Obstetrics & Gynecology最新文献_第2页

Moterų žinios apie seksualinį gyvenimą po gimdymo

Lithuanian Obstetrics & Gynecology Pub Date : 2021-09-30 DOI: 10.37499/lag.747

Gabrielė Krukauskaitė, Ingrida Poškienė

引用次数: 0

Motinos socialinių, psichologinių, biomedicininių bei naujagimio veiksnių įtaka vaiko žindymo trukmei

Lithuanian Obstetrics & Gynecology Pub Date : 2021-09-30 DOI: 10.37499/lag.746

Gabija Pancekauskaitė, Liucija Lekienė, Rasa Tamelienė

{"title":"Motinos socialinių, psichologinių, biomedicininių bei naujagimio veiksnių įtaka vaiko žindymo trukmei","authors":"Gabija Pancekauskaitė, Liucija Lekienė, Rasa Tamelienė","doi":"10.37499/lag.746","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.746","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Nustatyti motinos socialinius, psichologinius, biomedicininius ir naujagimio veiksnius, kurie turi įtakos maitinimo motinos pienu (MP) trukmei. Tyrimo metodai. Atliktas anketinis tyrimas. 282 pacientės, gimdžiusios Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikų) Akušerijos ir ginekologijos klinikoje buvo apklaustos iškart po gimdymo bei praėjus 12 ir 29 mėn. po gimdymo. Atlikta statistinė duomenų analizė. Rezultatai. Vidutinė žindymo trukmė buvo 11,24±8,74 mėn. Neigiamą įtaką žindymo trukmei turi jaunesnis moters amžius, žemesnis išsilavinimas, pirmas kūdikis, nelankyti žindymo kursai, sveikatos sutrikimai nėštumo laikotarpiu, analgezija gimdymo metu, mažesnis naujagimio gimimo svoris, mažesni APGAR balai, mažesnis gestacinis amžius, neatliktas oda–oda kontaktas bent 30 min., neinicijuotas žindymas per pirmas 2 val., motinos ir naujagimio buvimas atskirai ligoninėje. Žindukas, duotas kūdikiui per pirmus 6 gyvenimo mėnesius, taip pat daro neigiamą įtaką žindymo trukmei. Tarp tiriamųjų dažniausia žindymo nutraukimo priežastis buvo „pieno nebuvimas“ bei moters apsisprendimas, jog jau „užtenka žindyti“. Išvados. Moterys, turinčios aukščiau išvardytus rizikos veiksnius, turi didesnę riziką nutraukti žindymą anksčiau nei rekomenduojama.","PeriodicalId":427732,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"45 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-09-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"128451632","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

Konservatyvus į CPO randą įaugusios placentos gydymas. Klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga

Lithuanian Obstetrics & Gynecology Pub Date : 2021-09-30 DOI: 10.37499/lag.718

Virginija Paliulytė, Rugilė Mikšytė

引用次数: 0

Gimdos kaklelio ilgis pirmuoju ir antruoju nėštumo trečdaliais bei nėštumo baigtis moterims po cezario pjūvio operacijos

Lithuanian Obstetrics & Gynecology Pub Date : 2021-09-30 DOI: 10.37499/lag.740

Agnė Plūme, Eglė Savukynė

{"title":"Gimdos kaklelio ilgis pirmuoju ir antruoju nėštumo trečdaliais bei nėštumo baigtis moterims po cezario pjūvio operacijos","authors":"Agnė Plūme, Eglė Savukynė","doi":"10.37499/lag.740","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.740","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Įvertinti gimdos kaklelio ilgį pirmuoju ir antruoju nėštumo trečdaliais bei nėštumo baigtis moterims po vienos arba kelių cezario pjūvio operacijų (CPO). Tyrimo metodai. Atliktas retrospektyvusis tyrimas, išanalizuoti duomenys gauti iš 91 pacientės. Joms Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, moterų konsultacijoje atliktas makštinis ultragarso tyrimas pirmojo ir antrojo nėštumo trečdalio metu nuo 2018 11 10 iki 2020 04 30. Rezultatai. Tirtoje grupėje 5 (5,49 proc.) moterys pagimdė iki 37 savaičių, vidutinis nėštumo dydis gimdymo metu buvo 38,95±2,04 savaitės (25–42 savaitės). Statistiškai reikšmingo ryšio tarp gimdos kaklelio ilgio pirmuoju (p = 0,071) ir antruoju (p = 0,804) nėštumo trečdaliais bei nėštumo dydžio gimdymo metu nenustatyta. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp motinos amžiaus (p = 0,832), gimdymų skaičiaus (p = 0,500), motinos KMI (p = 0,240) ir gimdos kaklelio ilgio antruoju nėštumo trečdaliu nerasta. Išvada. Gimdos kaklelio ilgis pirmuoju ir antruoju nėštumo trečdaliais su priešlaikiniu gimdymu nesusiję. Motinos amžius, KMI bei gimdymų skaičius gimdos kaklelio ilgiui įtakos neturi.","PeriodicalId":427732,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"17 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-09-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"132810223","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

Skiepai nuo COVID–19 infekcijos nėštumo ir žindymo laikotarpiu

Lithuanian Obstetrics & Gynecology Pub Date : 2021-07-01 DOI: 10.37499/lag.681

Violeta Stigienė, Justina Gailiūšienė, Ieva Brimienė

引用次数: 0

Naujagimio kraujotakos pokyčiai sisteminės infekcijos metu

Lithuanian Obstetrics & Gynecology Pub Date : 2021-07-01 DOI: 10.37499/LAG.634

Aušrinė Pliauckienė, Arūnas Liubšys, Vytautas Usonis

{"title":"Naujagimio kraujotakos pokyčiai sisteminės infekcijos metu","authors":"Aušrinė Pliauckienė, Arūnas Liubšys, Vytautas Usonis","doi":"10.37499/LAG.634","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/LAG.634","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Įvertinti sepsiu sergančių naujagimių sisteminės kraujotakos ypatybes, jos pokyčius ligos pradžioje ir vėlesniu metu, pasitelkus neinvazinį širdies darbo ir kraujotakos vertinimo monitorių USCOM. Tyrimo metodai. Biomedicininiame tyrime dalyvavo 32 įvairaus gestacinio amžiaus naujagimiai, kuriems Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neonatologijos centre buvo įtarta arba patvirtinta sisteminė infekcija. Jiems kraujotakos vertinimas USCOM monitoriumi buvo atliekamas iki specifinio gydymo pradžios ir vėliau. Diagnozei patvirtinti buvo atliekami laboratoriniai bakteriologiniai tyrimai. Surinkti duomenys analizuoti naudojant „IBM SPSS“ ir „MS Office Excel“ programų paketus. Nustatant statistiškai reikšmingus grupių skirtumus, taikytas chi kvadrato (x2) testas arba tikslusis Fišerio kriterijus. Statistiškai patikimais laikyti rezultatai, kai p<0,05. Rezultatai. Laboratoriškai sisteminės infekcijos diagnozė buvo pavirtinta 59,4 proc. pacientų. Analizuojant pagrindinius jų sisteminę kraujotaką rodančių rodiklių duomenis ligos pradžioje, buvo nustatyti širdies ir kraujagyslių būklės nuokrypiai nuo normos. Išvados. Naujagimių sepsį lydi hemodinaminiai pokyčiai, kuriuos tiek ligos pradžioje, tiek ir jos metu galima nustatyti, pasitelkus neinvazinį širdies darbo ir kraujotakos vertinimo monitorių USCOM.","PeriodicalId":427732,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"91 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-07-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"124157154","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

Vaisiaus galvos apimties sąsaja su cezario pjūvio operacija

Lithuanian Obstetrics & Gynecology Pub Date : 2021-06-30 DOI: 10.37499/lag.676

Milda Adomaitytė, Kajus Merkevičius, Jonas Ulevičius

{"title":"Vaisiaus galvos apimties sąsaja su cezario pjūvio operacija","authors":"Milda Adomaitytė, Kajus Merkevičius, Jonas Ulevičius","doi":"10.37499/lag.676","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.676","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Nustatyti galimas vaisiaus galvos apimties ir gimdymo baigčių sąsajas lietuvių gimdyvių populiacijoje. Tyrimo metodai. Retrospektyvusis kohortinis tyrimas, atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikos) Akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Į tyrimą įtrauktos pirmą kartą gimdžiusios moterys (n=213), kurioms per septynias dienas iki gimdymo buvo atlikta vaisiaus fetometrija. Rezultatai. Vaisiaus galvos apimtis (VGA) koreliavo su cezario pjūvio operacija (CPO) dėl kliniškai siauro dubens (KSD) (rφ=0,235, p=0,001), tarp vaisiaus masės ir CPO ryšys nenustatytas. Nustatyti CPO dėl KSD rizikos veiksniai: rūkymas nėštumo laikotarpiu (ŠS 2,59; 95 proc. PI 1,05–6,45), užpakalinė pakaušio padėtis (UPP) (ŠS 19,27; 95 proc. PI 4,84–76,74), VGA≥338,8 mm (ŠS 5,98; 95 proc. PI 1,94–18,44). UPP, VGA≥338,8 mm, epidurinės analgezijos derinys turėjo 66,7 proc. teigiamą ir 91,8 proc. neigiamą prognostines vertes CPO dėl KSD. Išvados. Išmatuota 338,8 mm ir didesnė VGA bei užpakalinė vaisiaus galvos pakaušio padėtis gimdymo metu buvo siejamos su padidėjusia skubios CPO dėl KSD rizika.","PeriodicalId":427732,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"113 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-06-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"128835373","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

2013 ir 2019 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose gimusių ir (arba) gydytų neišnešiotų (iki 30+6 savaitės) naujagimių mirštamumo ir komplikacijų palyginimas

Lithuanian Obstetrics & Gynecology Pub Date : 2021-06-30 DOI: 10.37499/lag.575

Atėnė Simanauskaitė, Mantilė Juotkutė, Rasa Tamelienė

{"title":"2013 ir 2019 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose gimusių ir (arba) gydytų neišnešiotų (iki 30+6 savaitės) naujagimių mirštamumo ir komplikacijų palyginimas","authors":"Atėnė Simanauskaitė, Mantilė Juotkutė, Rasa Tamelienė","doi":"10.37499/lag.575","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.575","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Įvertinti ir palyginti 2013 ir 2019 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikų) Neonatologijos klinikoje gydytų neišnešiotų (iki 30+6 savaitės) naujagimių mirštamumą ir komplikacijas. Tyrimo metodai. Retrospektyviojo tyrimo metu analizuoti 109 2013 m. ir 1052019 m. neišnešiotų (iki 30+6 savaitės) naujagimių duomenys. Komplikacijos ir mirštamumas skirtingais metais įvertinti analizuojant medicininę dokumentaciją iš ligoninės archyvo. Rezultatai apdoroti ir susisteminti naudojantis „MO Excel“ ir „IBM SPSS Statistics 27.0“ programomis. Naudoti chi kvadrato (χ 2) ir t testai, rezultatai laikyti reikšmingais, kai p<0,05. Rezultatai. Mirštamumas 2013 m. siekė 11,93 proc. (n=13) ir 15,43 proc. (n=16), 2019 m. palyginus su 2013 m., reikšmingai didesnio svorio naujagimiai gimė 28–30+6 gestacinio amžiaus (GA) grupėje 2019 m. (p=0,042), jų Apgar po 1 (p=0,010) ir 5 (p=0,002) min. nuo gimimo analogiškai reikšmingai didesnis. 2019 m. neišnešioti naujagimiai vidutiniškai NITS praleido statistiškai daugiau laiko nei 2013 m. (p=0,036). Nustatyta, kad 2013 ir 2019 m. BPD (2013 m. p=0,001), sepsis (2019 m. p=0,011), ISK (2013 m. p=0,022), cPVL (2013 m. p=0,001) reikšmingai dažniau pasireiškė mažėjant GA. Išvados. Gerėjant diagnostikos ir gydymo galimybėms, stebimos geresnės ypač neišnešiotų naujagimių išgyvenamumo tendencijos, o bendras mirštamumas išlieka panašus – 11,93 proc. 2013 m. ir 15,43 proc. 2019 m. Daugeliu atvejų diagnozuojama viena arba daugiau neišnešiotiems naujagimiams būdingų komplikacijų. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp GA ir BPD, sepsio, ISK ir cPVL.","PeriodicalId":427732,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"75 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-06-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"132266851","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

Vaisiaus kraujagyslių pirmeiga: prenatalinės diagnostikos svarba

Lithuanian Obstetrics & Gynecology Pub Date : 2021-06-22 DOI: 10.37499/lag.652

Elena Paškevičiūtė, D. Ramašauskaitė, Augustė Butkevičiūtė

引用次数: 0

Naujagimių Volfo-Parkinsono-Vaito sindromas. Literatūros apžvalga ir klinikinis atvejis

Lithuanian Obstetrics & Gynecology Pub Date : 2021-06-22 DOI: 10.37499/lag.670

Justinas Perminas, Kornelija Burbaitė, Eglė Lysovienė, Tomas Lūža

引用次数: 0