Loginio ir kalbinio taisyklingumo įtaka mąstymo pokyčiams.

Mąstymas domina ne tik humanitarinių mokslų tyrinėtojus, bet, kitaip nei neurobiologai, žmogaus smegenų veiklos analizei taikantys specialius tyrimo metodus ir technologijas, humanitarai gali pasiekti mąstymą tik per kalbą. Todėl filosofai ir logikai tiria mąstymą, isreikstą kalba. Taciau kalba nėra vien tik priemonė mintims fiksuoti ar reiksti. Kiekviena kalba su savąja garsų, gramatikos ir žodyno sistema yra vienas svarbiausių kultūros elementų, ne tik unikalus žinių apie žmonių gyvenimą saltinis, bet ir bendruomenės tapatybės rodiklis bei simbolis. Kalbos kitimai nevyksta be priežasties, nes kiekviena kalba vystosi kartu su ekonomika, kultūra, mokslo ir technologijų tobulėjimu. Kadangi kalba ir mąstymas yra glaudžiai susije, tai, ieskant kriterijų mąstymo pokycių tyrimui, siame straipsnyje daroma prielaida, kad kalbos pakitimai liudija ir mąstymo kitimą. Siuolaikinės kalbos ir mąstymo santykio problemos sampratos kontekste aptariami minties israiskos kalboje ypatumai bei sakinio kalbinio ir loginio lygmenų santykis, nagrinėjamas loginio ir kalbinio taisyklingumo sampratų skirtingumas ir jo įtaka mąstymo pokyciams.