UNIVERSITY STUDENTS’ ATTITUDES TOWARDS THE USAGE OF WEB 2.0 TOOLS FOR LEARNING ESP. A PRELIMINARY INVESTIGATION

Nuo 2004 m., kuomet O`Reilly Media organizuotoje konferencijoje pirmą kartą buvo pavartotas terminas „antrosios kartos saitynas“, tyrėjai pradėjo domėtis saityno įrankių – socialinių tinklų, tinklarascių, vikių, YouTube, ir pan. – pritaikymo galimybėmis įvairiose srityse, įskaitant ir ugdymo sektorių. Sio tyrimo tikslas – nustatyti Mykolo Romerio universiteto I kurso nuolatinių studijų studentų nuomone ir įprocius, susijusius su antrosios kartos saityno įrankių naudojimu bei istirti veiksnius, darancius įtaką jų pasirinkimams naudotis arba nesinaudoti vienu ar kitu saityno įrankiu profesinės užsienio kalbos studijose. Darbe taikyti sie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa bei aprasomojo pobūdžio statistinis metodas. Konstruojant tyrimo instrumentą, vadovautasi F.D.Davis sukurtu Technologijų Įsisavinimo Modeliu, kuris aiskina ir prognozuoja vartotojų elgesį, atsižvelgiant į informacinių technologijų priėmimą, remiantis sesiais kriterijais: informuotumu, suvokiama nauda, suvokiamu naudojimo paprastumu, požiūriu, ketinimu naudoti ir naudojimu. Isanalizavus gautus rezultatus nustatyta, kad tyrimo dalyviai yra tipiski „skaitmeninio pasaulio ciabuvių kartos“ atstovai, save įvardijantys įgudusiais saityno įrankių vartotojais, internete kasdien praleidžianciais po 3–5 valandas. Didžiąją sio laiko dalį jie skiria socializacijai socialiniuose tinkluose, kurie drauge su YouTube, vikiais ir tinklarasciais tyrimo dalyvių buvo pripažinti kaip labiausiai taikytini saityno įrankiai mokantis profesinės užsienio kalbos, ypatingai profesinės terminologijos. Visgi, kaip bebūtų keista, profesinės užsienio kalbos studijose studentai labiausiai vertina ne dėstytojo ir studento bendravimą skaitmeninėje aplinkoje ar individualų darbą prie kompiuterio, bet tradicine mokymo(-si) aplinką. Tyrimas remiasi nuostata, jog individualūs veiksniai, tokie kaip studentų lytis, valandų skaicius praleidžiamas narsant internete, studijų programa bei gebėjimas naudotis antrosios kartos saityno technologijomis, gali turėti įtakos technologijų priėmimui mokantis profesinės užsienio kalbos. Koreliacinės analizės rezultatai parodė, kad nei vienas individualus veiksnys, isskyrus studentų gebėjimą naudotis antrosios kartos saityno technologijomis, nėra statistiskai reiksmingai susijes nei su vienu is sesių technologijų priėmimo kriterijų. Silpnas, bet statistiskai reiksmingas rysys nustatytas tik tarp studentų gebėjimo naudotis antrosios kartos saityno technologijomis ir sių nepriklausomų kintamųjų: informuotumo apie technologijas, požiūrio į jas, ketinimo naudoti ir realaus jų naudojimo. Taigi, pries integruojant vieną ar kitą antrosios kartos įrankį į profesinės užsienio kalbos studijas, rekomenduojama atsižvelgti į studentų gebėjimą naudotis siuo įrankiu, informuotumą, jų požiūrį naujovės atžvilgiu ir kt. Pasirinkus isbandyti technologine naujove, susiformuoja nauja patirtis. Jei sią patirtį studentai įvertins teigiamai, jie gali nuspresti ir toliau naudoti naują įrankį. Neigiama patirtis, susidūrimas su tam tikrais barjerais gali sumažinti studentų norą isbandyti bei įsisavinti į studijų procesą integruojamas naujoves.