PIRMINIS SJOGRENO SINDROMAS: DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Abstract

Pirminis Sjogreno sindromas (pSS) – tai lėtinė autoimu­ninė jungiamojo audinio liga, kuriai būdinga klinikinių simptomų triada: sicca simptomai, didelis nuovargis ir muskuloskeletinės sistemos skausmai. Iki pusės atvejų galimas sisteminis pasireiškimas. Tyrimo tikslas − įver­tinti naujausioje mokslinėje literatūroje pateikiamus duo­menis apie Sjogreno sindromo diagnostikos bei gydymo ypatumus. Literatūros paieška atlikta naudojant PubMed ir Google Scholar duomenų bazes. Rezultatai ir išvados. pSS diagnozuojamas patvirtinus įtraukimo kriterijus (kai pacientas pažymi bent vieno sicca simptomo buvimą 3 mėnesius ir ilgiau), kai nenu­statomas nei vienas atmetimo kriterijus (atmetamos visos diferencinės diagnozės) ir kai objektyvaus tyrimo metu aptinkami pakitimai pagal ACR-EULAR klasifikacijos kriterijus, iš kurių svarbiausi – histologiniai sialadenito požymiai ir SS-A/Ro antikūnų radimas. Dabartinis pirmi­nio Sjogreno sindromo gydymas remiasi EULAR 2020 m. gairėmis, kurios sausumo simptomatikai lengvinti rekomenduoja vietinį gydymą – akių lašus kseroftalmi­jai ir nefarmakologinę seilių stimuliaciją kserostomijai. Kortikosteroidai, sisteminiai ligą modifikuojantys vais­tai ir biologinė terapija siūloma sisteminiams sindromo pasireiškimams gydyti. pSS pacientų priežiūra turėtų būti tarpdalykė, svarbi monitoringo dalis – stebėsena dėl komplikacijų, pavyzdžiui, limfomos, išsivystymo.