Języki piśmiennictwa religijnego na terenie WKL w XVII wieku. Dwujęzyczna postylla katolicka Konstantego Szyrwida

Abstract

 [статья и аннотация на польском, аннотации на английском и литовском языках] WKL zapisało się w historii kultury europejskiej jako państwo wielojęzyczne, wielokulturowe i wielowyznaniowe. Skomplikowane były dzieje języków używanych na tym terenie przez odmienne konfesje religijne. Przedmiotem analizy w artykule jest zakres użycia języków w piśmiennictwie religijnym, a zwłaszcza postyllografii w pierwszym okresie jej kształtowania się na terenie WKL, czyli pod koniec XVI i na początku XVII w. Dużo w tym okresie ukazało się zabytków wielojęzycznych, w których w jednym utworze religijnym współwystępują języki litewski, polski i łaciński. Szczególna uwaga w opracowaniu została poświęcona dwujęzycznej litewsko-polskiej postylli Konstantego Szyrwida “Punkty kazań”, w której ważną rolę pełnił też język łaciński. Jest ona dobrą ilustracją szczególnego typu wielojęzyczności, który ukształtował się w tekstach parabiblijnych powstałych w owym okresie na terenie WKL. Religinės LDK raštijos kalbos XVII amžiuje. Dvikalbė Konstantino Sirvydo postilė „Punktai sakymų“LDK istoriškai susiformavo kaip daugiakalbė ir daugiakultūrė valstybė. Jos egzistavimo laikotarpiu religinių raštų kalbų likimas klostėsi sudėtingai. Straipsnyje aptariamos religiniuose raštuose vartojamos kalbos ir jų atliekamos funkcijos. Ypatingas dėmesys skirtas lenkų kalbai, suvaidinusiai svarbų vaidmenį rengiant pirmuosius pamokslų veikalus XVI a. pabaigoje – XVII a. pirmoje pusėje LDK teritorijoje. Trumpai pristatoma K. Sirvydo postilė „Punktai sakymų“, kurioje atsiskleidžia LDK kalbinė situacija ir kalbų vartojimo ypatybės religinėje srityje.K. Sirvydo postilėje vartojamos trys kalbos: lietuvių, lenkų ir lotynų. Kiekviena jų turi savo reikšmę postilės tekste. Pagrindinis laikomas tekstas lietuvių kalba. Sirvydas ketino ne tik skleisti Dievo žodį, bet ir mokyti kunigus lietuvių kalbos, galėjusios priartinti juos prie tikinčiųjų. Tekstas lenkų kalba skirtas kunigams, kurie prastai mokėjo lietuvių kalba; lotynų kalba parengti indeksai ir marginalijos turėjo postilės turinį atskleisti visiems, kas tų dviejų kalbų nemokėjo, ir garsinti postilę už Lietuvos ir Lenkijos ribų.Dviem skiltimis išdėstyti lietuviškas ir lenkiškas tekstai savo apimtimi iš esmės nesiskiria – lenkiškas vertimas gana tikslus, jį galima apibūdinti kaip pažodinį. Dviejų postilės dalių disproporcijos nežymios: ilgesni tik lenkų kalba parašyti fragmentai (apie 30 atvejų); sutrumpinimų ir biblinių nuorodų vartojimas lenkiškoje postilės dalyje gausesnis; disproporcijų yra citatų sluoksnyje bei autorinio teksto sluoksnyje. Lotyniškas postilės sluoksnis labai intensyvus, skirtingai nei kituose panašaus pobūdžio veikaluose, kurių atsirado XVI – XVII a. pirmoje pusėje LDK teritorijoje. Lotynų kalba parengtos nuorodos į Šventąjį Raštą Sirvydo postilėje gali būti siejamos su tuo, kad pagrindinis šaltinis cituojant Biblijos tekstą jam buvo lotyniškoji Vulgata, o ne lenkiškas jos vertimas.Lietuvoje atliekami religinių raštų tyrimai iki šiol nebuvo skiriami biblinio stiliaus formavimosi ypatybėms. Sirvydo postilės tyrimas leidžia nustatyti kai kurias šiam pamokslų rinkiniui būdingas savybes: rašydamas pirmą originalų (neverstinį) tekstą lietuvių kalba jo autorius pasitelkė gyvosios lietuvių kalbos posakius, vengė atkartoti lotyniškas sintaksines konstrukcijas; pastebima pastangų vartoti abstrakčią leksiką, kurti lietuvišką religinę terminiją, taikyti religinės retorikos principus.Reikšminiai žodžiai: pamokslai, religinių raštų kalbos, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Sirvydas