Dalelytės net funkcijos ir vartosena dabartinėje rašytinėje lietuvių kalboje

Abstract

SANTRAUKA. Per pastaruosius penkis dešimtmečius dalelytė net minima tarp dviejų semantinių grupių – išskiriamųjų bei stiprinamųjų – dalelyčių, tačiau kokias funkcijas dabartinėje lietuvių kalboje ji atlieka, niekada nebuvo detaliau tirta. Visgi atsižvelgiant į gausius vokiečių, anglų ir kitų kalbų dalelyčių tyrimus galima teigti, jog lietuviškosios yra nepelnytai užmirštos, tuo labiau kad lietuvių kalboje jų tikrai gausu. „Dabartinės rašytinės lietuvių kalbos tekstyne“, kurį sudaro 1 milijonas žodžių, rasta 1217 net pavyzdžių. Jų analizė parodė, kad ši dalelytė gali kur kas daugiau: ji ne tik šliejasi prie prasminio žodžio pabrėždama ar išskirdama jo reikšmę, bet ir kuria giluminius teksto saitus tarp pirmesnio bei paskesnio sakinio tada, kai užima pradinę poziciją, tačiau ir sakinio viduryje jai būdinga diskurso žymiklio funkcija, t. y. logiškai pagrįsti būtent tokį sakinių išdėstymą. Taip pat buvo nustatyta, kad dalelytė net dažniausiai eina prieš veiksmažodį, neretai neigiamąjį, kurio reikšmę ji dar labiau paryškina, o sakiniui suteikia papildomų semantinių atspalvių, tokių kaip nustebimas, netikėtumas ir pan. Kartais kalboje ši dalelytė gali atlikti semantinio kirčio vaidmenį, ypač kai svarbu akcentuoti tik tą žodį, sakinio dalį ar atskirą sakinį, prie kurio ji šliejasi. Palyginti su kitomis stiprinamosiomis pabrėžiamosiomis dalelytėmis, ji retai sudaro samplaikines dalelytes, vienas dažniausių jos junginių yra net ir, kuris pasižymi savita reikšme. RAKTAŽODŽIAI : pabrėžiamoji dalelytė, išskiriamoji dalelytė, stiprinamoji dalelytė, net, „Dabartinės rašytinės lietuvių kalbos tekstynas“, diskurso žymiklis, semantinis kirtis, semantiniai atspalviai.