{"title":"PROFESSIONAL MEANINGFULNESS IN ELDERLY CARE – TRANSNATIONAL SHARED KNOWLEDGE IN A SCANDINAVIAN CONTEXT","authors":"Jonas Christensen","doi":"10.13165/sms-19-11-1-03","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Straipsnyje aptariama personalo patirtis, susijusi su pasikeitimu sukauptomis žiniomis. Personalo darbo vieta – senyvo amžiaus žmonių priežiūra Svedijoje ir Danijoje. Analizuojama medžiaga buvo sukaupta tarpvalstybinio projekto CareSam metu. Vykdant projektą, personalui, prižiūrinciam senyvo amžiaus žmones, buvo sudaryta galimybė pateikti savo požiūrį į klausimą „Kaip galima įprasminti senyvo amžiaus žmonių priežiūros profesiją Danijos ir Svedijos kontekstuose?“ Straipsnyje apžvelgiami keli aspektai. Viena vertus, aptariami senyvo amžiaus žmonių priežiūros sferoje dirbancių įvairaus rango personalo grupių susitikimai mokymosi bei bendravimo erdvėse. Kita vertus, pastebima senjorų ir jų priežiūros įvairovės apibrėžties siaurėjimo tendencija. Atliktas empirinis tyrimas mokymosi, priežiūros ir politiniais aspektais, interpretuojami pokalbiai, filmas ir projekto grupių veikla. Teorinė tyrimo metodologija susijusi su ekologinio formavimosi modeliu, perauganciu į entrekologinį (angl. entrecology) modelį. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad Svedijoje dirbantis personalas linkes į instrukcijomis grįstą darbą bei atliekamas pareigas, o Danijos priežiūros darbuotojai lankstesni, linke labiau vertinti laiką, skirtą bendrauti su senyvo amžiaus žmonėmis. Nustatyta, kad svedų senjorų priežiūros sektoriaus darbuotojai labiau susitelke į veiklas nei Danijos specialistai. Konstatuota, kad tarp Svedijos ir Danijos senyvo amžiaus žmonių priežiūros srityje dirbancių asmenų esama daug skirtumų – ir organizacinių, ir struktūrinių. Danijos senyvo amžiaus žmonių priežiūros sferos darbuotojai savo profesinėje veikloje yra labiau entrepreneriski. Teigtina, kad tiriant ir lyginant profesinį bendradarbiavimą, įmanu prisidėti prie žinių, tapatumo ir asmens pozicijos formavimo. Keli profesiniai požiūriai gali leisti kokybiskiau įsigilinti į senyvo amžiaus žmonių priežiūrą, svarstant profesijos prasmingumą. Tarpvalstybinė tyrimo dimensija, susijusi su įsiklausymu į įvairias nuomones, suteikia tvaresnį pagrindą rastis žinioms, įprasmina senyvo amžiaus žmonių priežiūros profesiją. Elgesio stebėjimas, numatant būsimus poreikių bendrumus ir skirtumus, leidžia aiskiau įžvelgti žmones vienijancius dalykus ir taip formuoti įvairiapusį ir universalų pažinimo lauką.","PeriodicalId":256611,"journal":{"name":"Societal Studies","volume":"82 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"1900-01-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Societal Studies","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.13165/sms-19-11-1-03","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}
引用次数: 0
Abstract
Straipsnyje aptariama personalo patirtis, susijusi su pasikeitimu sukauptomis žiniomis. Personalo darbo vieta – senyvo amžiaus žmonių priežiūra Svedijoje ir Danijoje. Analizuojama medžiaga buvo sukaupta tarpvalstybinio projekto CareSam metu. Vykdant projektą, personalui, prižiūrinciam senyvo amžiaus žmones, buvo sudaryta galimybė pateikti savo požiūrį į klausimą „Kaip galima įprasminti senyvo amžiaus žmonių priežiūros profesiją Danijos ir Svedijos kontekstuose?“ Straipsnyje apžvelgiami keli aspektai. Viena vertus, aptariami senyvo amžiaus žmonių priežiūros sferoje dirbancių įvairaus rango personalo grupių susitikimai mokymosi bei bendravimo erdvėse. Kita vertus, pastebima senjorų ir jų priežiūros įvairovės apibrėžties siaurėjimo tendencija. Atliktas empirinis tyrimas mokymosi, priežiūros ir politiniais aspektais, interpretuojami pokalbiai, filmas ir projekto grupių veikla. Teorinė tyrimo metodologija susijusi su ekologinio formavimosi modeliu, perauganciu į entrekologinį (angl. entrecology) modelį. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad Svedijoje dirbantis personalas linkes į instrukcijomis grįstą darbą bei atliekamas pareigas, o Danijos priežiūros darbuotojai lankstesni, linke labiau vertinti laiką, skirtą bendrauti su senyvo amžiaus žmonėmis. Nustatyta, kad svedų senjorų priežiūros sektoriaus darbuotojai labiau susitelke į veiklas nei Danijos specialistai. Konstatuota, kad tarp Svedijos ir Danijos senyvo amžiaus žmonių priežiūros srityje dirbancių asmenų esama daug skirtumų – ir organizacinių, ir struktūrinių. Danijos senyvo amžiaus žmonių priežiūros sferos darbuotojai savo profesinėje veikloje yra labiau entrepreneriski. Teigtina, kad tiriant ir lyginant profesinį bendradarbiavimą, įmanu prisidėti prie žinių, tapatumo ir asmens pozicijos formavimo. Keli profesiniai požiūriai gali leisti kokybiskiau įsigilinti į senyvo amžiaus žmonių priežiūrą, svarstant profesijos prasmingumą. Tarpvalstybinė tyrimo dimensija, susijusi su įsiklausymu į įvairias nuomones, suteikia tvaresnį pagrindą rastis žinioms, įprasmina senyvo amžiaus žmonių priežiūros profesiją. Elgesio stebėjimas, numatant būsimus poreikių bendrumus ir skirtumus, leidžia aiskiau įžvelgti žmones vienijancius dalykus ir taip formuoti įvairiapusį ir universalų pažinimo lauką.