{"title":"MODERNIZACJA WYMIARU SPRAWIEDLIWOŚCI. REFORMY SĄDU KOMISJI SKARBU WIELKIEGO KSIĘSTWA LITEWSKIEGO (1765–1791)","authors":"P. Pilarczyk","doi":"10.33918/XVIIIASTUDIJOS/T.4/A13","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"1764 m. įsteigta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo komisija sujungė iki\ntol Lietuvos didžiajam iždininkiui priklausiusias administracines funkcijas ir\nteismines Iždo tribunolo, veikusio kaip sudėtinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės\nVyriausiojo Tribunolo dalis, kompetencijas. Teismines ir administracines\nfunkcijas buvo siekiama kuo labiau vieną nuo kitos atskirti. Iždo komisija kaip\nteisminė valdžia nuosprendžius skelbdavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės\niždo komisijos teismo vardu. Šio teismo veiklos pradžia laikytina 1765 m. liepos\n1 d., kada teisme buvo nagrinėta pirmoji byla, o pabaiga – 1791 m., kai buvo priimti\npaskutinieji nuosprendžiai prieš Lietuvos komisijai susijungiant su Karūnos\nkomisija į bendrą Abiejų Tautų iždo komisiją.\nTeismo galių suteikimas naujai įsteigtai institucijai – Iždo komisijai – buvo\nakivaizdus ankstesnėje epochoje subrandintų idėjų įgyvendinimo pavyzdys,\no kartu lūžis teismo sistemoje, ir ne tik organizacine prasme. Reformos metu buvo\nišplėstas Iždo komisijos teisme nagrinėjamų bylų laukas, o tai leido šį teismą laikyti\nkomercinių bylų teismu. Iždo komisijos teismo institucijos atsiradimas laužė luominio\nteisingumo įgyvendinimo nuostatas, tačiau net ir įsteigus šį teismą nebuvo\npriimti nauji, materialinę teisę reguliuojantys įstatymai, turėję tapti pagrindu teismo\nsprendimams priimti. Vis dėlto teisminių funkcijų suteikimas Iždo komisijai\nsupaprastino patį teismo procesą. Iždo komisijos teismas daugeliu aspektų buvo\npanašus į kitas to meto Abiejų Tautų Respublikos teismines institucijas ir perėmė\ndalį šių institucijų trūkumų. Vienas tokių trūkumų buvo veiklos kadencijos.\nTeismo kadencijos kartu su kitu organizacinio pobūdžio trūkumu – sprendimui\npriimti būtino komisarų kvorumo problema – lėmė, kad teismo dekreto (sprendimo)\npriėmimo šalims tekdavo laukti pernelyg ilgai.\n1765 m. įvestas teismų modelis buvo keletą kartų reformuojamas. Abiejų Tautų\nRespublikos seimuose priimti Iždo komisijos veiklą reglamentavę įstatymai, kaip\nantai 1784 m. reforma, turėjo įtakos ir teismo veiklos praktikai. Pati Iždo komisija\npagal savo išgales taip pat ėmėsi gerinti teisminę veiklą: buvo priimami papildomi\ndarbuotojai, siekta disciplinuoti tiek teisme dalyvaujančias šalis, tiek ir visą palestrą.\n\nReikšminiai žodžiai: justicijos reforma, iždo teismas, Lietuvos Didžiosios\nKunigaikštystės iždo komisija.","PeriodicalId":407662,"journal":{"name":"Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Visuomenė. Kasdienybės istorija","volume":"19 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2018-10-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Visuomenė. Kasdienybės istorija","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.33918/XVIIIASTUDIJOS/T.4/A13","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}
引用次数: 0
Abstract
1764 m. įsteigta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo komisija sujungė iki
tol Lietuvos didžiajam iždininkiui priklausiusias administracines funkcijas ir
teismines Iždo tribunolo, veikusio kaip sudėtinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
Vyriausiojo Tribunolo dalis, kompetencijas. Teismines ir administracines
funkcijas buvo siekiama kuo labiau vieną nuo kitos atskirti. Iždo komisija kaip
teisminė valdžia nuosprendžius skelbdavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
iždo komisijos teismo vardu. Šio teismo veiklos pradžia laikytina 1765 m. liepos
1 d., kada teisme buvo nagrinėta pirmoji byla, o pabaiga – 1791 m., kai buvo priimti
paskutinieji nuosprendžiai prieš Lietuvos komisijai susijungiant su Karūnos
komisija į bendrą Abiejų Tautų iždo komisiją.
Teismo galių suteikimas naujai įsteigtai institucijai – Iždo komisijai – buvo
akivaizdus ankstesnėje epochoje subrandintų idėjų įgyvendinimo pavyzdys,
o kartu lūžis teismo sistemoje, ir ne tik organizacine prasme. Reformos metu buvo
išplėstas Iždo komisijos teisme nagrinėjamų bylų laukas, o tai leido šį teismą laikyti
komercinių bylų teismu. Iždo komisijos teismo institucijos atsiradimas laužė luominio
teisingumo įgyvendinimo nuostatas, tačiau net ir įsteigus šį teismą nebuvo
priimti nauji, materialinę teisę reguliuojantys įstatymai, turėję tapti pagrindu teismo
sprendimams priimti. Vis dėlto teisminių funkcijų suteikimas Iždo komisijai
supaprastino patį teismo procesą. Iždo komisijos teismas daugeliu aspektų buvo
panašus į kitas to meto Abiejų Tautų Respublikos teismines institucijas ir perėmė
dalį šių institucijų trūkumų. Vienas tokių trūkumų buvo veiklos kadencijos.
Teismo kadencijos kartu su kitu organizacinio pobūdžio trūkumu – sprendimui
priimti būtino komisarų kvorumo problema – lėmė, kad teismo dekreto (sprendimo)
priėmimo šalims tekdavo laukti pernelyg ilgai.
1765 m. įvestas teismų modelis buvo keletą kartų reformuojamas. Abiejų Tautų
Respublikos seimuose priimti Iždo komisijos veiklą reglamentavę įstatymai, kaip
antai 1784 m. reforma, turėjo įtakos ir teismo veiklos praktikai. Pati Iždo komisija
pagal savo išgales taip pat ėmėsi gerinti teisminę veiklą: buvo priimami papildomi
darbuotojai, siekta disciplinuoti tiek teisme dalyvaujančias šalis, tiek ir visą palestrą.
Reikšminiai žodžiai: justicijos reforma, iždo teismas, Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės iždo komisija.