SYTUACJA SPOŁECZNA KOWIEŃSKICH EWANGELIKÓW AUGSBURSKICH W ŚWIETLE TUMULTU Z 1765 ROKU

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Visuomenė. Kasdienybės istorija Pub Date : 2018-10-08 DOI:10.33918/XVIIIASTUDIJOS/T.4/A12

Anna Lepalczyk

{"title":"SYTUACJA SPOŁECZNA KOWIEŃSKICH\nEWANGELIKÓW AUGSBURSKICH W ŚWIETLE\nTUMULTU Z 1765 ROKU","authors":"Anna Lepalczyk","doi":"10.33918/XVIIIASTUDIJOS/T.4/A12","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"1767 m. sudarytos disidentų konfederacijos siekė sugrąžinti tikėjimo laisvę ir\npolitines teises Abiejų Tautų Respublikoje gyvenantiems protestantams ir stačiatikiams.\nProtekcijos, kurias Rusija suteikė Slucko ir Torunės konfederacijų lyderiams,\nsudarė galimybes viešajai opinijai priminti skriaudas, kurias kitatikiai yra patyrę\niš katalikiškosios daugumos pusės. Gausūs prievartos, disidentų patirtos Lietuvos\nDidžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, pavyzdžiai buvo pateikti Slucko konfederacijos\nmanifeste. Vienas tokių pavyzdžių buvo sąmyšis Kaune, įvykęs 1765 m.\nbalandžio 20 d. Katalikiškosios daugumos prievartos aukomis tąkart tapo Kauno\nliuteronai, dalyvavę gedulingose laidotuvių apeigose. Procesijos dalyvius užpuolė\nminia, vadovaujama Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios kunigo. Sumaišties metu nukentėjo\npastorius Johanas Wilhelmas Andrea bei velionio Johano Woltzo kūnas,\nkuris buvo išmestas ant grindinio. Šis įvykis, kaip atskleidžiama tyrime, nebuvo\nvien religinės nesantaikos išraiška. Pagrindinė susidūrimo priežastis buvo ginčas\ndėl nesumokėtų nuomos mokesčių, dėl kurių evangelikai prarado savo mokyklą.\nNors sąmyšio byla buvo nagrinėjama Vilniaus pilies teisme, finalą ji pasiekė tik\nmiesto tarybos sesijoje, kurioje buvo sudaryta taikos sutartis tarp abiejų konfesijų.\nĮvykio aplinkybės ir teisminis jų nagrinėjimas leidžia giliau pažinti Kauno\nevangelikų liuteronų gyvenimą paskutiniaisiais Augusto III valdymo metais ir Stanislovo\nAugusto epochos pradžioje. Nors tai buvo negausi socialinė grupė, ji turėjo\nstiprias pozicijas mieste, ką liudija liuteronų užimamos pareigos Kauno miesto\ntaryboje. Tačiau liuteronai buvo pernelyg silpni visiškam saugumui užsitikrinti.\nKauno sąmyšio tarp katalikų ir liuteronų baigtis rodo, kad interesų bendrumas\nXVIII a. Kauno miestiečiams buvo svarbesnis nei tikybiniai skirtumai.\n\nReikšminiai žodžiai: Kaunas, liuteronai, religinis sąmyšis, Slucko konfederacija.","PeriodicalId":407662,"journal":{"name":"Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Visuomenė. Kasdienybės istorija","volume":"284 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2018-10-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Visuomenė. Kasdienybės istorija","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.33918/XVIIIASTUDIJOS/T.4/A12","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

Abstract

1767 m. sudarytos disidentų konfederacijos siekė sugrąžinti tikėjimo laisvę ir politines teises Abiejų Tautų Respublikoje gyvenantiems protestantams ir stačiatikiams. Protekcijos, kurias Rusija suteikė Slucko ir Torunės konfederacijų lyderiams, sudarė galimybes viešajai opinijai priminti skriaudas, kurias kitatikiai yra patyrę iš katalikiškosios daugumos pusės. Gausūs prievartos, disidentų patirtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, pavyzdžiai buvo pateikti Slucko konfederacijos manifeste. Vienas tokių pavyzdžių buvo sąmyšis Kaune, įvykęs 1765 m. balandžio 20 d. Katalikiškosios daugumos prievartos aukomis tąkart tapo Kauno liuteronai, dalyvavę gedulingose laidotuvių apeigose. Procesijos dalyvius užpuolė minia, vadovaujama Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios kunigo. Sumaišties metu nukentėjo pastorius Johanas Wilhelmas Andrea bei velionio Johano Woltzo kūnas, kuris buvo išmestas ant grindinio. Šis įvykis, kaip atskleidžiama tyrime, nebuvo vien religinės nesantaikos išraiška. Pagrindinė susidūrimo priežastis buvo ginčas dėl nesumokėtų nuomos mokesčių, dėl kurių evangelikai prarado savo mokyklą. Nors sąmyšio byla buvo nagrinėjama Vilniaus pilies teisme, finalą ji pasiekė tik miesto tarybos sesijoje, kurioje buvo sudaryta taikos sutartis tarp abiejų konfesijų. Įvykio aplinkybės ir teisminis jų nagrinėjimas leidžia giliau pažinti Kauno evangelikų liuteronų gyvenimą paskutiniaisiais Augusto III valdymo metais ir Stanislovo Augusto epochos pradžioje. Nors tai buvo negausi socialinė grupė, ji turėjo stiprias pozicijas mieste, ką liudija liuteronų užimamos pareigos Kauno miesto taryboje. Tačiau liuteronai buvo pernelyg silpni visiškam saugumui užsitikrinti. Kauno sąmyšio tarp katalikų ir liuteronų baigtis rodo, kad interesų bendrumas XVIII a. Kauno miestiečiams buvo svarbesnis nei tikybiniai skirtumai. Reikšminiai žodžiai: Kaunas, liuteronai, religinis sąmyšis, Slucko konfederacija.

查看原文本刊更多论文

求助全文

约1分钟内获得全文求助全文

来源期刊

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Visuomenė. Kasdienybės istorija

自引率

0.00%

发文量