{"title":"SYTUACJA SPOŁECZNA KOWIEŃSKICH\nEWANGELIKÓW AUGSBURSKICH W ŚWIETLE\nTUMULTU Z 1765 ROKU","authors":"Anna Lepalczyk","doi":"10.33918/XVIIIASTUDIJOS/T.4/A12","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"1767 m. sudarytos disidentų konfederacijos siekė sugrąžinti tikėjimo laisvę ir\npolitines teises Abiejų Tautų Respublikoje gyvenantiems protestantams ir stačiatikiams.\nProtekcijos, kurias Rusija suteikė Slucko ir Torunės konfederacijų lyderiams,\nsudarė galimybes viešajai opinijai priminti skriaudas, kurias kitatikiai yra patyrę\niš katalikiškosios daugumos pusės. Gausūs prievartos, disidentų patirtos Lietuvos\nDidžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, pavyzdžiai buvo pateikti Slucko konfederacijos\nmanifeste. Vienas tokių pavyzdžių buvo sąmyšis Kaune, įvykęs 1765 m.\nbalandžio 20 d. Katalikiškosios daugumos prievartos aukomis tąkart tapo Kauno\nliuteronai, dalyvavę gedulingose laidotuvių apeigose. Procesijos dalyvius užpuolė\nminia, vadovaujama Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios kunigo. Sumaišties metu nukentėjo\npastorius Johanas Wilhelmas Andrea bei velionio Johano Woltzo kūnas,\nkuris buvo išmestas ant grindinio. Šis įvykis, kaip atskleidžiama tyrime, nebuvo\nvien religinės nesantaikos išraiška. Pagrindinė susidūrimo priežastis buvo ginčas\ndėl nesumokėtų nuomos mokesčių, dėl kurių evangelikai prarado savo mokyklą.\nNors sąmyšio byla buvo nagrinėjama Vilniaus pilies teisme, finalą ji pasiekė tik\nmiesto tarybos sesijoje, kurioje buvo sudaryta taikos sutartis tarp abiejų konfesijų.\nĮvykio aplinkybės ir teisminis jų nagrinėjimas leidžia giliau pažinti Kauno\nevangelikų liuteronų gyvenimą paskutiniaisiais Augusto III valdymo metais ir Stanislovo\nAugusto epochos pradžioje. Nors tai buvo negausi socialinė grupė, ji turėjo\nstiprias pozicijas mieste, ką liudija liuteronų užimamos pareigos Kauno miesto\ntaryboje. Tačiau liuteronai buvo pernelyg silpni visiškam saugumui užsitikrinti.\nKauno sąmyšio tarp katalikų ir liuteronų baigtis rodo, kad interesų bendrumas\nXVIII a. Kauno miestiečiams buvo svarbesnis nei tikybiniai skirtumai.\n\nReikšminiai žodžiai: Kaunas, liuteronai, religinis sąmyšis, Slucko konfederacija.","PeriodicalId":407662,"journal":{"name":"Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Visuomenė. Kasdienybės istorija","volume":"284 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2018-10-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Visuomenė. Kasdienybės istorija","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.33918/XVIIIASTUDIJOS/T.4/A12","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}
引用次数: 0
Abstract
1767 m. sudarytos disidentų konfederacijos siekė sugrąžinti tikėjimo laisvę ir
politines teises Abiejų Tautų Respublikoje gyvenantiems protestantams ir stačiatikiams.
Protekcijos, kurias Rusija suteikė Slucko ir Torunės konfederacijų lyderiams,
sudarė galimybes viešajai opinijai priminti skriaudas, kurias kitatikiai yra patyrę
iš katalikiškosios daugumos pusės. Gausūs prievartos, disidentų patirtos Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, pavyzdžiai buvo pateikti Slucko konfederacijos
manifeste. Vienas tokių pavyzdžių buvo sąmyšis Kaune, įvykęs 1765 m.
balandžio 20 d. Katalikiškosios daugumos prievartos aukomis tąkart tapo Kauno
liuteronai, dalyvavę gedulingose laidotuvių apeigose. Procesijos dalyvius užpuolė
minia, vadovaujama Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios kunigo. Sumaišties metu nukentėjo
pastorius Johanas Wilhelmas Andrea bei velionio Johano Woltzo kūnas,
kuris buvo išmestas ant grindinio. Šis įvykis, kaip atskleidžiama tyrime, nebuvo
vien religinės nesantaikos išraiška. Pagrindinė susidūrimo priežastis buvo ginčas
dėl nesumokėtų nuomos mokesčių, dėl kurių evangelikai prarado savo mokyklą.
Nors sąmyšio byla buvo nagrinėjama Vilniaus pilies teisme, finalą ji pasiekė tik
miesto tarybos sesijoje, kurioje buvo sudaryta taikos sutartis tarp abiejų konfesijų.
Įvykio aplinkybės ir teisminis jų nagrinėjimas leidžia giliau pažinti Kauno
evangelikų liuteronų gyvenimą paskutiniaisiais Augusto III valdymo metais ir Stanislovo
Augusto epochos pradžioje. Nors tai buvo negausi socialinė grupė, ji turėjo
stiprias pozicijas mieste, ką liudija liuteronų užimamos pareigos Kauno miesto
taryboje. Tačiau liuteronai buvo pernelyg silpni visiškam saugumui užsitikrinti.
Kauno sąmyšio tarp katalikų ir liuteronų baigtis rodo, kad interesų bendrumas
XVIII a. Kauno miestiečiams buvo svarbesnis nei tikybiniai skirtumai.
Reikšminiai žodžiai: Kaunas, liuteronai, religinis sąmyšis, Slucko konfederacija.