Language in Zhuangzi: How to Say Without Saying?

Abstract The paper is concerned with the status of language and its usage in Zhuangzi and how this particular way of viewing and using language can affect our “perception” of Dao. Zhuangzi’s language skepticism is first introduced and possible reasons for Zhuangzi’s mistrust in language are explored. The question is then raised as to why Zhuangzi himself used language to talk about Dao if he mistrusted it. At this point Zhuangzi’s usage of language is discussed in two aspects: the negative aspect and the positive aspect, the latter being the main concern of this paper. The negative aspect is exposed as the denouncing factor of employing (fuzzy) language to undermine (propositional) language while using different techniques (paradox, uncertainty/doubt, mockery, reversal). The positive aspect is explored as twofold: first, putting language and reason to their “proper” limits entails an acquisition of a broader perspective and a more receptive, open state of mind which prepares one for the wordless “perception” of Dao. Second, fuzzy language is presented as capable of “accommodating” silence and emptiness. Doing so it unites silence and speech giving an incredible insight of what Dao is about. An approach taking from both the principles of scholarly analysis and an unrestricted personal experience of the text is employed. Santrauka Darbe nagrinėjamas kalbos statusas, pritaikymas ir reikšmė siekiant „pažinti“ Dao pagal Zhuangzi. Pirmiausia pristatomas Zhuangzi skepticizmas kalbos atžvilgiu bei pateikiamos kelios galimos priežastys, kodėl Zhuangzi nepasitikėjo kalba. Keliamas klausimas, kodėl Zhuangzi pats naudojo kalbą, nors manė, kad ji ne tik nepajėgi atskleisti Dao, bet gali būti ir žalinga. Siekiant atsakyti į šį klausimą, Zhuangzi kalbos naudojimo specifika nagrinėjama dviem aspektais: negatyviu ir pozityviu. Pozityviojo aspekto atskleidimas yra šio darbo pagrindinis tikslas. Negatyvusis Zhuangzi kalbos pritaikymo aspektas atskleidžiamas kaip dalinis kalbos „paneigimas“ pačios kalbos priemonėmis (pritaikant paradoksus, abejonę, patyčias ir kt. technikas). Pozityvusis aspektas nagrinėjamas kaip dvejopas: kalbos ir jos išreiškiamų dalykų sąlygiškumo atskleidimas pirmiausia daro įtaką žiūros taško praplėtimui bei padidintam jautrumui, įgalinančiam išgirsti bežodį Dao kalbėjimą. Antra, Zhuangzi naudojama kalba pateikiama kaip galinti talpinti savyje tylą ir tuštumą, tokiu būdu sujungianti tylą ir kalbėjimą į harmoningą visumą, taip suteikdama įžvalgos į Dao galimybę. Darbe pasitelkiami keli teksto nagrinėjimo būdai: mokslinės analizės ir nesuvaržyto, asmeninio įspūdžio bei išgyvenimo, sukelto autoriaus teksto.