{"title":"《庄子》中的语言:如何不说?","authors":"Aušra Vrubliauskaitė","doi":"10.2478/ijas-2014-0005","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Abstract The paper is concerned with the status of language and its usage in Zhuangzi and how this particular way of viewing and using language can affect our “perception” of Dao. Zhuangzi’s language skepticism is first introduced and possible reasons for Zhuangzi’s mistrust in language are explored. The question is then raised as to why Zhuangzi himself used language to talk about Dao if he mistrusted it. At this point Zhuangzi’s usage of language is discussed in two aspects: the negative aspect and the positive aspect, the latter being the main concern of this paper. The negative aspect is exposed as the denouncing factor of employing (fuzzy) language to undermine (propositional) language while using different techniques (paradox, uncertainty/doubt, mockery, reversal). The positive aspect is explored as twofold: first, putting language and reason to their “proper” limits entails an acquisition of a broader perspective and a more receptive, open state of mind which prepares one for the wordless “perception” of Dao. Second, fuzzy language is presented as capable of “accommodating” silence and emptiness. Doing so it unites silence and speech giving an incredible insight of what Dao is about. An approach taking from both the principles of scholarly analysis and an unrestricted personal experience of the text is employed. Santrauka Darbe nagrinėjamas kalbos statusas, pritaikymas ir reikšmė siekiant „pažinti“ Dao pagal Zhuangzi. Pirmiausia pristatomas Zhuangzi skepticizmas kalbos atžvilgiu bei pateikiamos kelios galimos priežastys, kodėl Zhuangzi nepasitikėjo kalba. Keliamas klausimas, kodėl Zhuangzi pats naudojo kalbą, nors manė, kad ji ne tik nepajėgi atskleisti Dao, bet gali būti ir žalinga. Siekiant atsakyti į šį klausimą, Zhuangzi kalbos naudojimo specifika nagrinėjama dviem aspektais: negatyviu ir pozityviu. Pozityviojo aspekto atskleidimas yra šio darbo pagrindinis tikslas. Negatyvusis Zhuangzi kalbos pritaikymo aspektas atskleidžiamas kaip dalinis kalbos „paneigimas“ pačios kalbos priemonėmis (pritaikant paradoksus, abejonę, patyčias ir kt. technikas). Pozityvusis aspektas nagrinėjamas kaip dvejopas: kalbos ir jos išreiškiamų dalykų sąlygiškumo atskleidimas pirmiausia daro įtaką žiūros taško praplėtimui bei padidintam jautrumui, įgalinančiam išgirsti bežodį Dao kalbėjimą. Antra, Zhuangzi naudojama kalba pateikiama kaip galinti talpinti savyje tylą ir tuštumą, tokiu būdu sujungianti tylą ir kalbėjimą į harmoningą visumą, taip suteikdama įžvalgos į Dao galimybę. Darbe pasitelkiami keli teksto nagrinėjimo būdai: mokslinės analizės ir nesuvaržyto, asmeninio įspūdžio bei išgyvenimo, sukelto autoriaus teksto.","PeriodicalId":30602,"journal":{"name":"International Journal of Area Studies","volume":"9 1","pages":"75 - 90"},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2014-03-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"https://sci-hub-pdf.com/10.2478/ijas-2014-0005","citationCount":"3","resultStr":"{\"title\":\"Language in Zhuangzi: How to Say Without Saying?\",\"authors\":\"Aušra Vrubliauskaitė\",\"doi\":\"10.2478/ijas-2014-0005\",\"DOIUrl\":null,\"url\":null,\"abstract\":\"Abstract The paper is concerned with the status of language and its usage in Zhuangzi and how this particular way of viewing and using language can affect our “perception” of Dao. Zhuangzi’s language skepticism is first introduced and possible reasons for Zhuangzi’s mistrust in language are explored. The question is then raised as to why Zhuangzi himself used language to talk about Dao if he mistrusted it. At this point Zhuangzi’s usage of language is discussed in two aspects: the negative aspect and the positive aspect, the latter being the main concern of this paper. The negative aspect is exposed as the denouncing factor of employing (fuzzy) language to undermine (propositional) language while using different techniques (paradox, uncertainty/doubt, mockery, reversal). The positive aspect is explored as twofold: first, putting language and reason to their “proper” limits entails an acquisition of a broader perspective and a more receptive, open state of mind which prepares one for the wordless “perception” of Dao. Second, fuzzy language is presented as capable of “accommodating” silence and emptiness. Doing so it unites silence and speech giving an incredible insight of what Dao is about. An approach taking from both the principles of scholarly analysis and an unrestricted personal experience of the text is employed. Santrauka Darbe nagrinėjamas kalbos statusas, pritaikymas ir reikšmė siekiant „pažinti“ Dao pagal Zhuangzi. Pirmiausia pristatomas Zhuangzi skepticizmas kalbos atžvilgiu bei pateikiamos kelios galimos priežastys, kodėl Zhuangzi nepasitikėjo kalba. Keliamas klausimas, kodėl Zhuangzi pats naudojo kalbą, nors manė, kad ji ne tik nepajėgi atskleisti Dao, bet gali būti ir žalinga. Siekiant atsakyti į šį klausimą, Zhuangzi kalbos naudojimo specifika nagrinėjama dviem aspektais: negatyviu ir pozityviu. Pozityviojo aspekto atskleidimas yra šio darbo pagrindinis tikslas. Negatyvusis Zhuangzi kalbos pritaikymo aspektas atskleidžiamas kaip dalinis kalbos „paneigimas“ pačios kalbos priemonėmis (pritaikant paradoksus, abejonę, patyčias ir kt. technikas). Pozityvusis aspektas nagrinėjamas kaip dvejopas: kalbos ir jos išreiškiamų dalykų sąlygiškumo atskleidimas pirmiausia daro įtaką žiūros taško praplėtimui bei padidintam jautrumui, įgalinančiam išgirsti bežodį Dao kalbėjimą. Antra, Zhuangzi naudojama kalba pateikiama kaip galinti talpinti savyje tylą ir tuštumą, tokiu būdu sujungianti tylą ir kalbėjimą į harmoningą visumą, taip suteikdama įžvalgos į Dao galimybę. Darbe pasitelkiami keli teksto nagrinėjimo būdai: mokslinės analizės ir nesuvaržyto, asmeninio įspūdžio bei išgyvenimo, sukelto autoriaus teksto.\",\"PeriodicalId\":30602,\"journal\":{\"name\":\"International Journal of Area Studies\",\"volume\":\"9 1\",\"pages\":\"75 - 90\"},\"PeriodicalIF\":0.0000,\"publicationDate\":\"2014-03-01\",\"publicationTypes\":\"Journal Article\",\"fieldsOfStudy\":null,\"isOpenAccess\":false,\"openAccessPdf\":\"https://sci-hub-pdf.com/10.2478/ijas-2014-0005\",\"citationCount\":\"3\",\"resultStr\":null,\"platform\":\"Semanticscholar\",\"paperid\":null,\"PeriodicalName\":\"International Journal of Area Studies\",\"FirstCategoryId\":\"1085\",\"ListUrlMain\":\"https://doi.org/10.2478/ijas-2014-0005\",\"RegionNum\":0,\"RegionCategory\":null,\"ArticlePicture\":[],\"TitleCN\":null,\"AbstractTextCN\":null,\"PMCID\":null,\"EPubDate\":\"\",\"PubModel\":\"\",\"JCR\":\"\",\"JCRName\":\"\",\"Score\":null,\"Total\":0}","platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"International Journal of Area Studies","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.2478/ijas-2014-0005","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}
引用次数: 3
摘要
摘要本文探讨了《庄子》中语言的地位和使用,以及这种特殊的语言观和使用方式如何影响我们对道的“感知”。首先介绍了庄子的语言怀疑主义思想,并探讨了庄子不信任语言的可能原因。那么问题来了,既然庄子不相信道,为什么他自己用语言来谈论道呢?在这一点上,庄子的语言运用从两个方面进行了探讨:消极方面和积极方面,后者是本文的主要关注点。消极方面被暴露为使用(模糊)语言来破坏(命题)语言的谴责因素,同时使用不同的技术(悖论、不确定性/怀疑、嘲弄、反转)。积极的方面被探讨为两方面:首先,将语言和理性置于其“适当”的限度,需要获得更广阔的视野和更容易接受的、开放的心态,这为一个人对道的无言“感知”做准备。其次,模糊语言被呈现为能够“容纳”沉默和空虚。这样一来,它就把沉默和言语结合起来,让人难以置信地了解道是什么。从学术分析的原则和文本的不受限制的个人经验采取的方法被采用。圣圣达尔伯nagrinėjamas卡尔伯斯的地位,圣圣达尔伯斯的地位reikšmė,圣圣达尔伯斯的地位reikšmė,圣圣达尔伯斯的地位pažinti。Pirmiausia pristatomas庄子skeptizmas kalbos atžvilgiu bei pateikiamos kelios galmos priežastys, kodėl庄子nepasitikėjo kalba。Keliamas klausimas, kodėl庄子pats naudodokalbje, nors manje, kad ji netik nepajėgi atskleisti Dao, bet gali būti ir žalinga。sikiant atsakyti æ šį klausimoz,庄子kalbos naudojimo具体论述了nagrinėjama消极观与积极观。Pozityviojo说,skleidimas yra šio darbo pagrindinis tikslas。Negatyvusis庄子kalbos priitaikymo asppektas atskleidžiamas kaip dalinis kalbos“paneigimas”paios kalbos priemonėmis (priitaikant paradoksus, abejonzi, patyias ir kt。technikas)。Pozityvusis asppektas nagrinėjamas kaip devejopas: kalbos ir jos išreiškiamų dalyk sąlygiškumo atskleidimas pirmiausia daro įtaką žiūros taško praplėtimui bei padidintam jautrumui, įgalinančiam išgirsti bežodį Dao kalbėjimą。注:庄子naudojama kalba pateikiama kaip galinti talpinti savyje tyloir tuštumą, tokiu būdu sujungianti tyloir kalbėjimą harmoningvisum, taip suteikdama įžvalgos Dao galimybzi。Darbe pasitelkiami keli teksto nagrinėjimo būdai: mokslinės analizės ir nesuvaržyto, asmeninio įspūdžio bei išgyvenimo, sukelto autoriaus teksto。
Abstract The paper is concerned with the status of language and its usage in Zhuangzi and how this particular way of viewing and using language can affect our “perception” of Dao. Zhuangzi’s language skepticism is first introduced and possible reasons for Zhuangzi’s mistrust in language are explored. The question is then raised as to why Zhuangzi himself used language to talk about Dao if he mistrusted it. At this point Zhuangzi’s usage of language is discussed in two aspects: the negative aspect and the positive aspect, the latter being the main concern of this paper. The negative aspect is exposed as the denouncing factor of employing (fuzzy) language to undermine (propositional) language while using different techniques (paradox, uncertainty/doubt, mockery, reversal). The positive aspect is explored as twofold: first, putting language and reason to their “proper” limits entails an acquisition of a broader perspective and a more receptive, open state of mind which prepares one for the wordless “perception” of Dao. Second, fuzzy language is presented as capable of “accommodating” silence and emptiness. Doing so it unites silence and speech giving an incredible insight of what Dao is about. An approach taking from both the principles of scholarly analysis and an unrestricted personal experience of the text is employed. Santrauka Darbe nagrinėjamas kalbos statusas, pritaikymas ir reikšmė siekiant „pažinti“ Dao pagal Zhuangzi. Pirmiausia pristatomas Zhuangzi skepticizmas kalbos atžvilgiu bei pateikiamos kelios galimos priežastys, kodėl Zhuangzi nepasitikėjo kalba. Keliamas klausimas, kodėl Zhuangzi pats naudojo kalbą, nors manė, kad ji ne tik nepajėgi atskleisti Dao, bet gali būti ir žalinga. Siekiant atsakyti į šį klausimą, Zhuangzi kalbos naudojimo specifika nagrinėjama dviem aspektais: negatyviu ir pozityviu. Pozityviojo aspekto atskleidimas yra šio darbo pagrindinis tikslas. Negatyvusis Zhuangzi kalbos pritaikymo aspektas atskleidžiamas kaip dalinis kalbos „paneigimas“ pačios kalbos priemonėmis (pritaikant paradoksus, abejonę, patyčias ir kt. technikas). Pozityvusis aspektas nagrinėjamas kaip dvejopas: kalbos ir jos išreiškiamų dalykų sąlygiškumo atskleidimas pirmiausia daro įtaką žiūros taško praplėtimui bei padidintam jautrumui, įgalinančiam išgirsti bežodį Dao kalbėjimą. Antra, Zhuangzi naudojama kalba pateikiama kaip galinti talpinti savyje tylą ir tuštumą, tokiu būdu sujungianti tylą ir kalbėjimą į harmoningą visumą, taip suteikdama įžvalgos į Dao galimybę. Darbe pasitelkiami keli teksto nagrinėjimo būdai: mokslinės analizės ir nesuvaržyto, asmeninio įspūdžio bei išgyvenimo, sukelto autoriaus teksto.