„Atsimenu“: afrikata ar sprogstamojo ir pučiamojo priebalsio samplaika?

Tyrimo tikslas – nustatyti, ar lietuvių kalboje priebalsių samplaikos [t]+[s]/[tj]+[sj], vartojamos morfemų ir žodžių sandūroje, tariamos kaip afrikatos [ts]/[tsj] ar issaugo priebalsių savarankiskumą. Sakinius su afrikatomis ir samplaikomis po tris kartus skirtingu tempu (įprastu ir greitai) perskaitė 10 informantų (5 vyrai ir 5 moterys, turintys aukstąjį issilavinimą, amžius nuo 24 iki 55). Matuota ir lyginta afrikatų ir samplaikų trukmė, gretinti jų struktūriniai modeliai. Afrikatų ir samplaikų bendra trukmė labai panasi. Įprastu tempu skaitant samplaikų frikacija siek tiek (1,1 karto) ilgesnė nei afrikatų, greitai skaitant jų trukmė vienoda. Uždaruma atvirksciai: greitai skaitant siek tiek ilgesnė afrikatų (1,2 karto), įprastu tempu skaitant – trukmė vėlgi labai panasi. Afrikatos ir samplaikos gali būti trijų struktūrinių modelių: a) uždaruma ir frikacija (62 proc. tirtų samplaikų ir 56 proc. afrikatų), b) istisa arba intensyvėjanti frikacija (17 proc. samplaikų ir 26 proc. afrikatų), c) uždaruma, silpnas sprogimas ir frikacija (21 proc. samplaikų ir 18 proc. afrikatų). Tyrimo rezultatai leidžia daryti isvadą, kad samplaikos [t]+[s]/[tj]+[sj] morfemų ir klitiko ir savarankisko žodžio sandūroje tariamos kaip afrikata, todėl atitinkamai ir žymėtinos transkribuojant tekstus.