在立陶宛语中，以多数字形式使用单个数字字母数字名称：词汇化和术语

Q2 Arts and Humanities

Studies About Languages Pub Date : 2022-12-12 DOI:10.5755/j01.sal.41.1.31484

J. Stepšys

{"title":"在立陶宛语中，以多数字形式使用单个数字字母数字名称：词汇化和术语","authors":"J. Stepšys","doi":"10.5755/j01.sal.41.1.31484","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Šio straipsnio tikslas – nustatyti pasirinktų lietuvių kalbos vienaskaitinių abstrakčiųjų daiktavardžių gramatinės formos leksikalizaciją, kuri yra susijusi su žodžių skaičiaus gramatinės formos pasikeitimu. Daroma prielaida, kad dėl skaičiaus gramatinės formos pasikeitimo, keičiasi ir leksinė reikšmė. Išsamiau aprašyti leksikalizuotus daiktavardžius, metodus, kaip atpažinti leksikalizaciją, aktualu, kadangi leksika yra greičiausiai kintantis kalbos sluoksnis, taigi pokyčius būtina fiksuoti, o žodynus atnaujinti, redaguoti, juo labiau kad ši analizė remiasi vartosenos pavyzdžiais iš tekstynų.\nNetermininės leksikos pavyzdžiai atrinkti iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT), Delfi.lt tekstyno (DT) ir internetinės Google paieškos. Nors tekstynų statistiniai duomenys parodė, kad tiriamų vienaskaitinių abstrakčiųjų daiktavardžių daugiskaitėjimo reiškinys nėra labai išplitęs, atlikus analizę matyti, kad daugiskaitėjančios leksemos įgauna naujų reikšmių (arba sememų). Vienos turi aukštą leksikalizacijos laipsnį, tokios leksemos galėtų būti pateikiamos atskirame daugiskaitinės lemos žodyniniame straipsnyje. Kitu atveju, kai daugiskaitos formų leksikalizacijos laipsnis yra žemas, jos nėra laikomos savarankiškais leksiniais vienetais.\nTermininės leksikos gramatinės formos leksikalizacija nustatyta remiantis Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (DLKŽ) ir Lietuvos Respublikos terminų banke (TB) pateikiamomis reikšmėmis. Tyrimo rezultatai rodo, kad kasdienės kalbos žodžių perėjimą į specialios kalbos leksiką lemia terminizacija, tačiau yra ir tokių atvejų, kai tarp kasdienės kalbos žodžio ir termino reikšmių nėra ryškaus semantinio nuotolio, o tai leidžia kalbėti apie terminizacijos nebuvimą.","PeriodicalId":37822,"journal":{"name":"Studies About Languages","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2022-12-12","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":"{\"title\":\"Lietuvių kalbos vienaskaitinių daiktavardžių vartojimas daugiskaitos formomis: leksikalizacija ir terminizacija\",\"authors\":\"J. Stepšys\",\"doi\":\"10.5755/j01.sal.41.1.31484\",\"DOIUrl\":null,\"url\":null,\"abstract\":\"Šio straipsnio tikslas – nustatyti pasirinktų lietuvių kalbos vienaskaitinių abstrakčiųjų daiktavardžių gramatinės formos leksikalizaciją, kuri yra susijusi su žodžių skaičiaus gramatinės formos pasikeitimu. Daroma prielaida, kad dėl skaičiaus gramatinės formos pasikeitimo, keičiasi ir leksinė reikšmė. Išsamiau aprašyti leksikalizuotus daiktavardžius, metodus, kaip atpažinti leksikalizaciją, aktualu, kadangi leksika yra greičiausiai kintantis kalbos sluoksnis, taigi pokyčius būtina fiksuoti, o žodynus atnaujinti, redaguoti, juo labiau kad ši analizė remiasi vartosenos pavyzdžiais iš tekstynų.\\nNetermininės leksikos pavyzdžiai atrinkti iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT), Delfi.lt tekstyno (DT) ir internetinės Google paieškos. Nors tekstynų statistiniai duomenys parodė, kad tiriamų vienaskaitinių abstrakčiųjų daiktavardžių daugiskaitėjimo reiškinys nėra labai išplitęs, atlikus analizę matyti, kad daugiskaitėjančios leksemos įgauna naujų reikšmių (arba sememų). Vienos turi aukštą leksikalizacijos laipsnį, tokios leksemos galėtų būti pateikiamos atskirame daugiskaitinės lemos žodyniniame straipsnyje. Kitu atveju, kai daugiskaitos formų leksikalizacijos laipsnis yra žemas, jos nėra laikomos savarankiškais leksiniais vienetais.\\nTermininės leksikos gramatinės formos leksikalizacija nustatyta remiantis Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (DLKŽ) ir Lietuvos Respublikos terminų banke (TB) pateikiamomis reikšmėmis. Tyrimo rezultatai rodo, kad kasdienės kalbos žodžių perėjimą į specialios kalbos leksiką lemia terminizacija, tačiau yra ir tokių atvejų, kai tarp kasdienės kalbos žodžio ir termino reikšmių nėra ryškaus semantinio nuotolio, o tai leidžia kalbėti apie terminizacijos nebuvimą.\",\"PeriodicalId\":37822,\"journal\":{\"name\":\"Studies About Languages\",\"volume\":\" \",\"pages\":\"\"},\"PeriodicalIF\":0.0000,\"publicationDate\":\"2022-12-12\",\"publicationTypes\":\"Journal Article\",\"fieldsOfStudy\":null,\"isOpenAccess\":false,\"openAccessPdf\":\"\",\"citationCount\":\"0\",\"resultStr\":null,\"platform\":\"Semanticscholar\",\"paperid\":null,\"PeriodicalName\":\"Studies About Languages\",\"FirstCategoryId\":\"1085\",\"ListUrlMain\":\"https://doi.org/10.5755/j01.sal.41.1.31484\",\"RegionNum\":0,\"RegionCategory\":null,\"ArticlePicture\":[],\"TitleCN\":null,\"AbstractTextCN\":null,\"PMCID\":null,\"EPubDate\":\"\",\"PubModel\":\"\",\"JCR\":\"Q2\",\"JCRName\":\"Arts and Humanities\",\"Score\":null,\"Total\":0}","platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Studies About Languages","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.5755/j01.sal.41.1.31484","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"Q2","JCRName":"Arts and Humanities","Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

摘要

本条的目的是建立所选立陶宛语中抽象个位数对象名的语法形式的词汇化，这与单词数量的语法形式变化有关。语法形式的变化被认为会改变词汇的价值。更详细地描述词汇化的昵称，识别词汇化相关的方法，因为词汇化是最有可能变化的语言层，所以需要修复变化，更新、编辑词典，该分析基于纺织品使用的示例。非终端词汇示例选自当前立陶宛文本（DLKT）、Delfi.lt文本（DT）和谷歌在线搜索。尽管纺织品统计数据表明，所研究的个位数抽象物体的倍增现象并不普遍，但分析表明，倍增病变获得了新的含义（或精液）。有些课程有很高的词汇化程度，这样的讲座可以在一本单独的多位数词典中介绍。否则，如果多种形式的词汇化程度较低，则不应将其视为自主的词汇单元。热词汇语法形式的词汇化是基于当前立陶宛词典（LPG）和立陶宛共和国术语库（TB）中给出的值。研究结果表明，语言词汇每天进入一个特定的语言词汇是由术语引起的，但也有日常语言与术语之间没有显著的语义距离的情况，这使得谈论术语的缺失成为可能。

本文章由计算机程序翻译，如有差异，请以英文原文为准。

查看原文本刊更多论文

Lietuvių kalbos vienaskaitinių daiktavardžių vartojimas daugiskaitos formomis: leksikalizacija ir terminizacija

Šio straipsnio tikslas – nustatyti pasirinktų lietuvių kalbos vienaskaitinių abstrakčiųjų daiktavardžių gramatinės formos leksikalizaciją, kuri yra susijusi su žodžių skaičiaus gramatinės formos pasikeitimu. Daroma prielaida, kad dėl skaičiaus gramatinės formos pasikeitimo, keičiasi ir leksinė reikšmė. Išsamiau aprašyti leksikalizuotus daiktavardžius, metodus, kaip atpažinti leksikalizaciją, aktualu, kadangi leksika yra greičiausiai kintantis kalbos sluoksnis, taigi pokyčius būtina fiksuoti, o žodynus atnaujinti, redaguoti, juo labiau kad ši analizė remiasi vartosenos pavyzdžiais iš tekstynų. Netermininės leksikos pavyzdžiai atrinkti iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (DLKT), Delfi.lt tekstyno (DT) ir internetinės Google paieškos. Nors tekstynų statistiniai duomenys parodė, kad tiriamų vienaskaitinių abstrakčiųjų daiktavardžių daugiskaitėjimo reiškinys nėra labai išplitęs, atlikus analizę matyti, kad daugiskaitėjančios leksemos įgauna naujų reikšmių (arba sememų). Vienos turi aukštą leksikalizacijos laipsnį, tokios leksemos galėtų būti pateikiamos atskirame daugiskaitinės lemos žodyniniame straipsnyje. Kitu atveju, kai daugiskaitos formų leksikalizacijos laipsnis yra žemas, jos nėra laikomos savarankiškais leksiniais vienetais. Termininės leksikos gramatinės formos leksikalizacija nustatyta remiantis Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (DLKŽ) ir Lietuvos Respublikos terminų banke (TB) pateikiamomis reikšmėmis. Tyrimo rezultatai rodo, kad kasdienės kalbos žodžių perėjimą į specialios kalbos leksiką lemia terminizacija, tačiau yra ir tokių atvejų, kai tarp kasdienės kalbos žodžio ir termino reikšmių nėra ryškaus semantinio nuotolio, o tai leidžia kalbėti apie terminizacijos nebuvimą.

求助全文

通过发布文献求助，成功后即可免费获取论文全文。去求助

来源期刊

Studies About Languages Social Sciences-Linguistics and Language

CiteScore

0.60

自引率

0.00%

发文量

审稿时长

32 weeks

期刊介绍： The journal aims at bringing together the scholars interested in languages and technology, linguistic theory development, empirical research of different aspects of languages functioning within a society. The articles published in the journal focus on theoretical and empirical research, including General Linguistics, Applied Linguistics (Translation studies, Computational Linguistics, Sociolinguistics, Media Linguistics, etc.), Comparative and Contrastive Linguistics. The journal aims at becoming a multidisciplinary venue of sharing ideas and experience among the scholars working in the field.