Riebalinio audinio pasiskirstymo ultragarsinio tyrimo metodikos: sisteminė literatūros apžvalga

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Įvadas / tikslas Apžvelgti poodinio ir visceralinio riebalinio audinio matavimams naudojamas ultragarsines metodikas ir nustatyti metodiką, tinkamiausią nutukusiems ligoniams. Metodai Publikacijų paieška atlikta naudojantis „PubMed“, „Current Contents“ ir „Cochrane Library“ duomenų bazėmis. Į sisteminę apžvalgą įtrauktos visos iki 2017 m. gruodžio 1 d. paskelbtos publikacijos, kuriose ultragarsiniai riebalinio audinio matavimai lyginti su kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimų duomenimis. Rezultatai Į sisteminę apžvalgą įtraukta 17 studijų, kuriose nagrinėjami ultragarsinių riebalinio audinio matavimų duomenys. Šiose studijose ištirti 1 085 ligoniai. Studijose, lyginančiose įvairių autorių ultragarsinio tyrimo ir kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimo metu išmatuoto riebalinio audinio pasiskirstymą, nustatytas visceralinio riebalinio audinio rodiklių koreliacijos koeficientas siekė nuo 0,63 iki 0,94, poodinio riebalinio audinio rodiklių – nuo 0,33 iki 0,96. Šešiose studijose išskirtos nutukusių ar morbidiniu nutukimu sergančių asmenų grupės (KMI ≥30 kg/m2). Tiriant nutukusius asmenis, geriausių rezultatų pasiekta naudojant modifikuotą R. P. Stolk’o metodiką. Visceralinio riebalinio audinio rodiklių koreliacijos koeficientas tarp kompiuterinės tomografijos ir ultragarso siekė 0,823, poodinio riebalinio audinio – 0,745, o, tiriant morbidiniu nutukimu sergančius ligonius, tyrimų patikimumo rodikliai siekė 0,94. Išvados Ultragarsinis tyrimas yra pigus, neinvazyvus, prieinamas ir kartotinis tyrimo metodas. Šį metodą taikant riebalinio audinio pasiskirstymui matuoti, galima atlikti didelės apimties populiacijos tyrimus. Nutukimu sergančių ligonių riebalinio audinio pasiskirstymui matuoti rekomenduojama ultragarsinė, modifikuota R. P. Stolk’o metodika.