Some Comments on the Formation of Medieval Warriors in Baltic and Finnish Societies (in the 12th and Early 13th Centuries)

The first part of the article presents historiographical problems relating to the warrior classes in Baltic and Finnish societies. In the second and third parts, it analyses Balt and Finnish societies relating to the formation of the warrior classes, with regard to the relationship between the chief/nobleman and the warriors, the meaning of the management of property and inheritance, and the vertical formation of relationships between noblemen and warriors. The written sources presented in the article show that at the turn of the 12th and 13th centuries, there was a stable institution of management and inheritance of property, which enabled noblemen and the warriors subordinate to them to increase their power with regard to other members of the community. This provided conditions for the formation of a ‘military democracy’, where the most important decisions concerning the community are approved not by all free members of the community, but by the noblemen and warriors subordinate to them. The basic idea of the article is that the ‘inheritance’ of the power/status of the noblemen is related to the right to inherit property (the castle and the surrounding territory, the homeland). It should be noted that by relating the management and inheritance of property to ‘inherited’ and acquired power, a vertical relationship appears between the nobleman and the warrior, which is based on subordination, not on consensus. Key WordS: Baltic and Finnish societies, warriors, vertical power/subordination relationships, real estate, hill-fort/castle. Anotacija Straipsnio pirmojoje dalyje pristatomos baltų ir finų kariauninkų sluoksnio formavimosi problemos istoriografijoje. Antrojoje ir trečiojoje dalyse analizuojamas baltų ir finų kariauninkų sluoksnio formavimasis, atsižvelgiant į vado / kilmingojo santykį su kariauninkais, nekilnojamojo turto valdymo ir paveldėjimo reikšmę bei kilmingųjų ir kariauninkų vertikalių santykių formavimąsi. Straipsnyje aptariami rašytiniai šaltiniai rodo, kad XII–XIII a. sandūroje būta nusistovėjusio nekilnojamojo turto valdymo ir paveldėjimo instituto, kuris leido kilmingiesiems ir jiems pavaldiems kariauninkams išplėsti savo galią kitų bendruomenės narių atžvilgiu. Tai sudarė sąlygas įsigalėti vadinamajai „karinei demokratijai“, kai svarbiausi bendruomenę liečiantys sprendimai buvo priimami ne laisvųjų bendruomenės narių, o kilmingųjų ir jiems paklūstančių kariauninkų. Straipsnio pagrindinė mintis ta, jog kilmingųjų galios / statuso „paveldėjimas“ yra susijęs su teise paveldėti nekilnojamąjį turtą (pirmiausia pilį ir aplink ją esančią teritoriją, t. y. tėvonines žemes). Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto valdymą ir paveldėjimą susiejus su „paveldima“ ir įgyjama galia, atsiranda vertikalus kilmingojo ir kario santykis, grįstas pavaldumu, o ne susitarimu. PAgrIndInIAI žodžIAI: baltų ir finų visuomenės, kariauninkai, vertikalieji galios / pavaldumo ryšiai, nekilnojamasis turtas, piliakalnis / pilis. Marius Ščavinskas, dr., research fellow, Klaipėda University, Institute of Baltic region History and Archaeology, Herkaus Manto g. 84, LT-92294 Klaipėda, Lithuania. E-mail: scavinskas.marius@gmail.com. medieval WarriorS in the SlaviC and BaltiC area Acta Historica Universitatis Klaipedensis XXXVII, 2018, 41–61. ISSn 1392-4095 (Print), ISSn 2351-6526 (online) doI: http://dx.doi.org/10.15181/ahuk.v37i0.1930