Kariaunos samprata Lietuvos istoriografijoje: nuo archeologijos iki istorijos | Between Archaeology and History: The Concept of the Warrior in Lithuanian Historiography

Nuo XX a. antrosios pusės Lietuvos istoriografijoje isaugo susidomėjimas kariaunos, kaip vieno svarbiausių viduramžių karybos komponentų, reiskiniu. Archeologai ir istorikai sį probleminį klausimą nagrinėja skirtingai dėl skirtingos metodologijos ir valstybės raidos sampratos, todėl iki siol baltų kariaunos genezė, funkcionavimas, struktūra bei susilpnėjimas / sunykimas XIV a. yra suprantami itin skirtingai. Kariaunos problematika straipsnyje nagrinėjama trimis pjūviais: 1) aprasomos ir peržiūrimos archeologų ir istorikų pozicijos; 2) lyginamos dviejų disciplinų kariaunos sampratos, ieskoma panasumų ir skirtumų; 3) analizuojamos kariaunos chronologijos, definicijos, argumentacijos problemos Lietuvos archeologų ir istorikų darbuose. Is straipsnio aiskėja, kad archeologų ir istorikų darbuose trūksta lyginamojo metodo taikymo, atsižvelgiant į karinių-socialinių struktūrų raidą Vidurio ir Vakarų Europos kontekste. Be to, tik nedidelė archeologų ir istorikų dalis bandė apibrėžti, kas vadintina kariauninkais baltų visuomenės socialinėse struktūrose. Pagrindiniai žodžiai: baltų kariauninkai, karo istorija, Lietuvos viduramžių istorija, Lietuvos archeologija, baltų visuomenės struktūrų istorija.