{"title":"家庭医疗实践中的自闭症谱系障碍：流行病学、诊断、挑战","authors":"Indrė Daubarytė, Laura Kasčiokaitytė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.147","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Autizmo spektro sutrikimai (ASS) yra daugelio etiologinių veiksnių skatinama neurologinių raidos sutrikimų grupė. Tai platus terminas, kuris aprėpia ne vieną neurologinį raidos sutrikimą. Pasaulyje 1 iš 100 vaikų diagnozuojamas ASS. Skaičiuojama, jog sutrikimo paplitimas didėja ir varijuoja priklausomai nuo įvairių veiksnių [6]. Dėl didelio komorbidiškumo su įvairias psichikos sutrikimais, skirtingo sunkumo simptomų ir jų raiškos ASS vertinimas ir diagnostika kelia iššūkių ne tik nervų ligų gydytojams, bet ir pirminei sveikatos priežiūros grandžiai, šeimos gydytojams, kurie dažniausiai yra pirmieji, susiduriantys su ASS turinčiais pacientais [5]. Pagrindiniai du kriterijai, reikalingi diagnozuojant ASS, yra socialinių įgūdžių, komunikacijos stoka ir vienodi, pasikartojantys veiksmai, ribotas interesų ratas [19]. Vystymosi sutrikimai dažniausiai pasireiškia ankstyvoje vaikystėje ir išlieka visą gyvenimą. Pirmuosius sutrikimų požymius galima pastebėti jau nuo 3 metų, tačiau dažniausiai ASS diagnozuojamas apie 7 gyvenimo metus. Ankstyvoji diagnostika prognozuoja geresnę ligos eigą ir gerina pacientų gyvenimo kokybę [1]. Nors duomenų ir studijų apie ASS netrūksta, tačiau atlikti tyrimai rodo, jog šeimos gydytojai stokoja žinių apie ASS vertinimo ypatumus, todėl diagnostika tampa vėlesnė, kartais ir netiksli. Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria šeimos gydytojai, yra didelis darbo krūvis ir laiko stoka, žinių bei įgūdžių trūkumas, ASS komorbidiškumas su kitais sveikatos sutrikimais. Šiuo metu tikslinami ASS diagnostikos kriterijai ir ieškoma naujų diagnostikos priemonių vertinti ASS, todėl svarbu atpažinti kliūtis, sunkinančias ASS diagnostiką ir valdymą, bei plėsti žinias apie šiuos sutrikimus [21,25].","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"90 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":"{\"title\":\"AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMAI ŠEIMOS MEDICINOS PRAKTIKOJE: EPIDEMIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA, IŠŠŪKIAI\",\"authors\":\"Indrė Daubarytė, Laura Kasčiokaitytė\",\"doi\":\"10.35988/sm-hs.2024.147\",\"DOIUrl\":null,\"url\":null,\"abstract\":\"Autizmo spektro sutrikimai (ASS) yra daugelio etiologinių veiksnių skatinama neurologinių raidos sutrikimų grupė. Tai platus terminas, kuris aprėpia ne vieną neurologinį raidos sutrikimą. Pasaulyje 1 iš 100 vaikų diagnozuojamas ASS. Skaičiuojama, jog sutrikimo paplitimas didėja ir varijuoja priklausomai nuo įvairių veiksnių [6]. Dėl didelio komorbidiškumo su įvairias psichikos sutrikimais, skirtingo sunkumo simptomų ir jų raiškos ASS vertinimas ir diagnostika kelia iššūkių ne tik nervų ligų gydytojams, bet ir pirminei sveikatos priežiūros grandžiai, šeimos gydytojams, kurie dažniausiai yra pirmieji, susiduriantys su ASS turinčiais pacientais [5]. Pagrindiniai du kriterijai, reikalingi diagnozuojant ASS, yra socialinių įgūdžių, komunikacijos stoka ir vienodi, pasikartojantys veiksmai, ribotas interesų ratas [19]. Vystymosi sutrikimai dažniausiai pasireiškia ankstyvoje vaikystėje ir išlieka visą gyvenimą. Pirmuosius sutrikimų požymius galima pastebėti jau nuo 3 metų, tačiau dažniausiai ASS diagnozuojamas apie 7 gyvenimo metus. Ankstyvoji diagnostika prognozuoja geresnę ligos eigą ir gerina pacientų gyvenimo kokybę [1]. Nors duomenų ir studijų apie ASS netrūksta, tačiau atlikti tyrimai rodo, jog šeimos gydytojai stokoja žinių apie ASS vertinimo ypatumus, todėl diagnostika tampa vėlesnė, kartais ir netiksli. Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria šeimos gydytojai, yra didelis darbo krūvis ir laiko stoka, žinių bei įgūdžių trūkumas, ASS komorbidiškumas su kitais sveikatos sutrikimais. Šiuo metu tikslinami ASS diagnostikos kriterijai ir ieškoma naujų diagnostikos priemonių vertinti ASS, todėl svarbu atpažinti kliūtis, sunkinančias ASS diagnostiką ir valdymą, bei plėsti žinias apie šiuos sutrikimus [21,25].\",\"PeriodicalId\":517093,\"journal\":{\"name\":\"Health Sciences\",\"volume\":\"90 1\",\"pages\":\"\"},\"PeriodicalIF\":0.0000,\"publicationDate\":\"2024-06-01\",\"publicationTypes\":\"Journal Article\",\"fieldsOfStudy\":null,\"isOpenAccess\":false,\"openAccessPdf\":\"\",\"citationCount\":\"0\",\"resultStr\":null,\"platform\":\"Semanticscholar\",\"paperid\":null,\"PeriodicalName\":\"Health Sciences\",\"FirstCategoryId\":\"1085\",\"ListUrlMain\":\"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.147\",\"RegionNum\":0,\"RegionCategory\":null,\"ArticlePicture\":[],\"TitleCN\":null,\"AbstractTextCN\":null,\"PMCID\":null,\"EPubDate\":\"\",\"PubModel\":\"\",\"JCR\":\"\",\"JCRName\":\"\",\"Score\":null,\"Total\":0}","platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Health Sciences","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.147","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}
AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMAI ŠEIMOS MEDICINOS PRAKTIKOJE: EPIDEMIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA, IŠŠŪKIAI
Autizmo spektro sutrikimai (ASS) yra daugelio etiologinių veiksnių skatinama neurologinių raidos sutrikimų grupė. Tai platus terminas, kuris aprėpia ne vieną neurologinį raidos sutrikimą. Pasaulyje 1 iš 100 vaikų diagnozuojamas ASS. Skaičiuojama, jog sutrikimo paplitimas didėja ir varijuoja priklausomai nuo įvairių veiksnių [6]. Dėl didelio komorbidiškumo su įvairias psichikos sutrikimais, skirtingo sunkumo simptomų ir jų raiškos ASS vertinimas ir diagnostika kelia iššūkių ne tik nervų ligų gydytojams, bet ir pirminei sveikatos priežiūros grandžiai, šeimos gydytojams, kurie dažniausiai yra pirmieji, susiduriantys su ASS turinčiais pacientais [5]. Pagrindiniai du kriterijai, reikalingi diagnozuojant ASS, yra socialinių įgūdžių, komunikacijos stoka ir vienodi, pasikartojantys veiksmai, ribotas interesų ratas [19]. Vystymosi sutrikimai dažniausiai pasireiškia ankstyvoje vaikystėje ir išlieka visą gyvenimą. Pirmuosius sutrikimų požymius galima pastebėti jau nuo 3 metų, tačiau dažniausiai ASS diagnozuojamas apie 7 gyvenimo metus. Ankstyvoji diagnostika prognozuoja geresnę ligos eigą ir gerina pacientų gyvenimo kokybę [1]. Nors duomenų ir studijų apie ASS netrūksta, tačiau atlikti tyrimai rodo, jog šeimos gydytojai stokoja žinių apie ASS vertinimo ypatumus, todėl diagnostika tampa vėlesnė, kartais ir netiksli. Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria šeimos gydytojai, yra didelis darbo krūvis ir laiko stoka, žinių bei įgūdžių trūkumas, ASS komorbidiškumas su kitais sveikatos sutrikimais. Šiuo metu tikslinami ASS diagnostikos kriterijai ir ieškoma naujų diagnostikos priemonių vertinti ASS, todėl svarbu atpažinti kliūtis, sunkinančias ASS diagnostiką ir valdymą, bei plėsti žinias apie šiuos sutrikimus [21,25].
求助内容：
应助结果提醒方式：
京公网安备 11010802042870号
