{"title":"韦尔斯综合征:临床、诊断、治疗策略","authors":"Augustė Kručaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2024.159","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Wells sindromas pirmą kartą aprašytas 1971 metais. Šis retas sutrikimas apibrėžiamas kaip lėtinis ir recidyvuojantis granulomatozinis dermatitas, kuriam būdingas eozinofilų infiltratas. Nors Wells sindromo etiopatogenezė nežinoma, kliniškai jis pasireiškia ūmiu deginančiu, niežtinčiu bėrimu. Pagrindiniai bėrimo elementai – eriteminės dėmės, dažnai padengtos pūslėmis ar pūslelėmis. Labiausiai pažeidžiami liemuo ir galūnės. Diagnozei nustatyti būtina atlikti odos biopsiją ir mėginį ištirti histopatologiškai. Gydymui dažniausiai skiriami sisteminiai kortikosteroidai ir dapsonas.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"130 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":"{\"title\":\"WELLS SINDROMAS: KLINIKA, DIAGNOSTIKA, GYDYMO STRATEGIJA\",\"authors\":\"Augustė Kručaitė\",\"doi\":\"10.35988/sm-hs.2024.159\",\"DOIUrl\":null,\"url\":null,\"abstract\":\"Wells sindromas pirmą kartą aprašytas 1971 metais. Šis retas sutrikimas apibrėžiamas kaip lėtinis ir recidyvuojantis granulomatozinis dermatitas, kuriam būdingas eozinofilų infiltratas. Nors Wells sindromo etiopatogenezė nežinoma, kliniškai jis pasireiškia ūmiu deginančiu, niežtinčiu bėrimu. Pagrindiniai bėrimo elementai – eriteminės dėmės, dažnai padengtos pūslėmis ar pūslelėmis. Labiausiai pažeidžiami liemuo ir galūnės. Diagnozei nustatyti būtina atlikti odos biopsiją ir mėginį ištirti histopatologiškai. Gydymui dažniausiai skiriami sisteminiai kortikosteroidai ir dapsonas.\",\"PeriodicalId\":517093,\"journal\":{\"name\":\"Health Sciences\",\"volume\":\"130 1\",\"pages\":\"\"},\"PeriodicalIF\":0.0000,\"publicationDate\":\"2024-06-01\",\"publicationTypes\":\"Journal Article\",\"fieldsOfStudy\":null,\"isOpenAccess\":false,\"openAccessPdf\":\"\",\"citationCount\":\"0\",\"resultStr\":null,\"platform\":\"Semanticscholar\",\"paperid\":null,\"PeriodicalName\":\"Health Sciences\",\"FirstCategoryId\":\"1085\",\"ListUrlMain\":\"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.159\",\"RegionNum\":0,\"RegionCategory\":null,\"ArticlePicture\":[],\"TitleCN\":null,\"AbstractTextCN\":null,\"PMCID\":null,\"EPubDate\":\"\",\"PubModel\":\"\",\"JCR\":\"\",\"JCRName\":\"\",\"Score\":null,\"Total\":0}","platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Health Sciences","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.159","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}
WELLS SINDROMAS: KLINIKA, DIAGNOSTIKA, GYDYMO STRATEGIJA
Wells sindromas pirmą kartą aprašytas 1971 metais. Šis retas sutrikimas apibrėžiamas kaip lėtinis ir recidyvuojantis granulomatozinis dermatitas, kuriam būdingas eozinofilų infiltratas. Nors Wells sindromo etiopatogenezė nežinoma, kliniškai jis pasireiškia ūmiu deginančiu, niežtinčiu bėrimu. Pagrindiniai bėrimo elementai – eriteminės dėmės, dažnai padengtos pūslėmis ar pūslelėmis. Labiausiai pažeidžiami liemuo ir galūnės. Diagnozei nustatyti būtina atlikti odos biopsiją ir mėginį ištirti histopatologiškai. Gydymui dažniausiai skiriami sisteminiai kortikosteroidai ir dapsonas.