NUO SAULĖS APSAUGANČIOS ELGSENOS YPATUMAI NAVIKINIŲ ODOS SUSIRGIMŲ PACIENTŲ GRUPĖJE

Tikslas. Įvertinti onkologine odos liga sergančių pacientų požiūrį ir elgseną imtis apsaugos priemonių nuo saulės prieš nustatant odos piktybinį naviką ir kaip jie keitėsi nustačius darinio diagnozę. Palyginti šiuos pokyčius skir­tingų lyčių ir odos darinių grupėse. Metodika. 2023 m. sausio-kovo mėnesiais atliktas anoni­minis anketinis tyrimas, kuriame dalyvavo po odos pik­tybinio susirgimo nustatymo ir skirto gydymo stebimi pacientai, atvykę į gydymo įstaigą pakartotinei konsulta­cijai. Anketa buvo pateikiama ir internete, specializuotose dermatologijos ir onkodermatologijos socialinių tinklų grupėse. Tyrimo dalyviai atsakė į klausimus apie apsau­gos nuo saulės ypatumus prieš ir po darinio diagnozės. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 297 respondentai: 195 mo­terys ir 91 vyras, iš kurių 138 sirgo bazinių ląstelių kar­cinoma, 98 – melanoma, 22 – plokščialąsteline karci­noma. Pacientų, kurie pagrindinių apsaugos priemonių po diagnozės nustatymo ėmėsi pagal rekomendacijas, t. y. dažnai ar visada, buvo nuo 53,52 proc. (n = 152) iki 65,85 proc. (n = 187). Po darinio diagnozės stebėtas daž­nesnis apsaugos nuo saulės priemonių naudojimas (visose grupėse p < 0,05), respondentai dažniau ėmėsi visų ap­saugos būdų su SPF (visose grupėse p < 0,05), išskyrus SPF priemonių naudojimą tik šiltuoju metų laiku grupėje (p = 0,163). Diagnozavus piktybinį odos darinį, moterys dažniau nei vyrai naudojo: 50 ir didesnio stiprumo SPF (p = 0,023); apsaugos priemones su SPF pakartotinai bent kas dvi valandas (p = 0,004); ne tik veidui, bet ir visam kūnui (atitinkamai p < 0,001 ir p = 0,013); dažniau rū­pinosi odos apsauga per metus (p = 0,006), o vyrai linkę dažniau nenaudoti apsaugos priemonių su SPF prieš ir po piktybinio odos darinio diagnozės (atitinkamai p = 0,004 ir p < 0,001). SPF naudojimo įpročiai prieš ir po darinio diagnozės tarp skirtingų odos darinių grupių statistiškai reikšmingai skyrėsi visose SPF naudojimo kategorijose (visose grupėse p < 0,05). Išvados. Pacientų požiūris į odos apsaugą nuo saulės po onkodermatologinio darinio diagnozės kinta – paci­entai dažniau imasi apsaugos priemonių, t.y. apsaugos priemonių su SPF naudojimas, tiesioginių saulės spin­dulių ir buvimo lauke vidurdienį vengimas, akinių nuo saulės nešiojimas, šviesių bei kūną labiau dengiančių rūbų, galvos apdangalų dėvėjimas. Pacientai dažniau vadovaujasi tinkamo SPF naudojimo taisyklėmis – nau­doja didesnio stiprumo SPF, stengiasi tepti visas saulei pasiekiamas odos vietas, naudoja jas ne tik šiltuoju metų laiku, tepasi pakartotinai bent kas 2 valandas. Moterys linkusios dažniau imtis odą apsaugančių priemonių nei vyrai. Didžiausia dalis pacientų, tinkamai saugančių odą nuo saulės, sirgo bazinių ląstelių karcinoma, o kai kurie − melanoma. Vis dėlto didelė dalis pacientų imasi ne­pakankamai apsaugos nuo saulės priemonių, todėl efek­tyvių elgsenos intervencijų kūrimui reikalingi papildomi tyrimai nustatyti šio elgesio priežastis.