Olga Vasiliauskienė, Monika Andriukaitytė, Ieva Šliuožaitė
{"title":"动脉高血压和合并症患者的慢性肾病患病率","authors":"Olga Vasiliauskienė, Monika Andriukaitytė, Ieva Šliuožaitė","doi":"10.37499/lbpg.1388","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Lėtine inkstų liga (LIL) serga daugiau nei 10 proc. visų pasaulio gyventojų ir ji yra viena pagrindinių mirtingumo priežasčių. Didelis sergančiųjų skaičius ir sunkios ligos pasekmės turėtų skatinti anksčiau nustatyti ligos rizikos veiksnius ir ją diagnozuoti, siekiant geresnės ligos prevencijos ir gydymo. Tyrimo tikslas. Nustatyti LIL diagnozės dažnį tarp dauginėmis ligomis sergančių pacientų. Metodai. Tyrime dalyvavo dauginėmis ligomis sergantys 40–85 metų pacientai (pacientai, kuriems diagnozuotos dvi ir daugiau lėtinių ligų), kuriems nustatyta arterinė hipertenzija ir bent viena kita lėtinė liga, tarp kurių – LIL. Duomenys apie diagnozes surinkti iš pacientų ir jų sveikatos istorijų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS“ programinį paketą. Gauti duomenys pateikiami vidurkiu ir standartiniu nuokrypiu (SD). Skirstiniai neatitiko normalumo kriterijų, todėl jie lyginami taikant neparametrinį Mano Vitnio testą. Hipotezėms tikrinti taikytas chi kvadrato (χ2) kriterijus. Duomenys laikomi statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavo 793 respondentai, iš kurių 48 (6,1 proc.) nustatyta LIL diagnozė (N18). Visų tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 64,34 ± 9,735 metai. Sergančiųjų LIL amžiaus vidurkis buvo 69,85 ± 9,68 metai ir jie buvo statistiškai reikšmingai (p < 0,001) vyresni. Respondentai, kuriems diagnozuota LIL, statistiškai reikšmingai dažniau nedirbo (χ2 = 22,233, p < 0,001). Visų tiriamųjų sistolinio arterinio kraujo spaudimo (sAKS) vidurkis buvo 139,985 ± 17,5516 mm Hg. Respondentų, kuriems diagnozuota LIL, sAKS vidurkis buvo 145,000 ± 13,6477 mm Hg ir jis buvo statistiškai reikšmingai (p = 0,022) aukštesnis. Respondentai, kuriems diagnozuota LIL, vertino savo sveikatą statistiškai reikšmingai blogiau (p = 0,027) ir patyrė statistiškai reikšmingai didesnę gydymo naštą (p = 0,004). Išvados. LIL diagnozė dažniau nustatyta vyresnio amžiaus pacientams, kurių sAKS aukštesnis. Pacientai, kuriems diagnozuota LIL, dažniau nedirbo, prasčiau vertino savo sveikatą ir nurodė, kad patiria didesnę gydymo naštą. Didesnė tikimybė, jog LIL diagnozė bus nustatyta vyresnio amžiaus pacientams, kurių sAKS yra aukštesnis ir kurie serga daugiau nei viena lėtine liga.","PeriodicalId":510598,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"45 6","pages":""},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2024-04-15","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":"{\"title\":\"Lėtinės inkstų ligos diagnozės dažnumas tarp pacientų, sergančių arterine hipertenzija ir dauginėmis ligomis\",\"authors\":\"Olga Vasiliauskienė, Monika Andriukaitytė, Ieva Šliuožaitė\",\"doi\":\"10.37499/lbpg.1388\",\"DOIUrl\":null,\"url\":null,\"abstract\":\"Lėtine inkstų liga (LIL) serga daugiau nei 10 proc. visų pasaulio gyventojų ir ji yra viena pagrindinių mirtingumo priežasčių. Didelis sergančiųjų skaičius ir sunkios ligos pasekmės turėtų skatinti anksčiau nustatyti ligos rizikos veiksnius ir ją diagnozuoti, siekiant geresnės ligos prevencijos ir gydymo. Tyrimo tikslas. Nustatyti LIL diagnozės dažnį tarp dauginėmis ligomis sergančių pacientų. Metodai. Tyrime dalyvavo dauginėmis ligomis sergantys 40–85 metų pacientai (pacientai, kuriems diagnozuotos dvi ir daugiau lėtinių ligų), kuriems nustatyta arterinė hipertenzija ir bent viena kita lėtinė liga, tarp kurių – LIL. Duomenys apie diagnozes surinkti iš pacientų ir jų sveikatos istorijų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS“ programinį paketą. Gauti duomenys pateikiami vidurkiu ir standartiniu nuokrypiu (SD). Skirstiniai neatitiko normalumo kriterijų, todėl jie lyginami taikant neparametrinį Mano Vitnio testą. Hipotezėms tikrinti taikytas chi kvadrato (χ2) kriterijus. Duomenys laikomi statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavo 793 respondentai, iš kurių 48 (6,1 proc.) nustatyta LIL diagnozė (N18). Visų tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 64,34 ± 9,735 metai. Sergančiųjų LIL amžiaus vidurkis buvo 69,85 ± 9,68 metai ir jie buvo statistiškai reikšmingai (p < 0,001) vyresni. Respondentai, kuriems diagnozuota LIL, statistiškai reikšmingai dažniau nedirbo (χ2 = 22,233, p < 0,001). Visų tiriamųjų sistolinio arterinio kraujo spaudimo (sAKS) vidurkis buvo 139,985 ± 17,5516 mm Hg. Respondentų, kuriems diagnozuota LIL, sAKS vidurkis buvo 145,000 ± 13,6477 mm Hg ir jis buvo statistiškai reikšmingai (p = 0,022) aukštesnis. Respondentai, kuriems diagnozuota LIL, vertino savo sveikatą statistiškai reikšmingai blogiau (p = 0,027) ir patyrė statistiškai reikšmingai didesnę gydymo naštą (p = 0,004). Išvados. LIL diagnozė dažniau nustatyta vyresnio amžiaus pacientams, kurių sAKS aukštesnis. Pacientai, kuriems diagnozuota LIL, dažniau nedirbo, prasčiau vertino savo sveikatą ir nurodė, kad patiria didesnę gydymo naštą. Didesnė tikimybė, jog LIL diagnozė bus nustatyta vyresnio amžiaus pacientams, kurių sAKS yra aukštesnis ir kurie serga daugiau nei viena lėtine liga.\",\"PeriodicalId\":510598,\"journal\":{\"name\":\"Lithuanian General Practitioner\",\"volume\":\"45 6\",\"pages\":\"\"},\"PeriodicalIF\":0.0000,\"publicationDate\":\"2024-04-15\",\"publicationTypes\":\"Journal Article\",\"fieldsOfStudy\":null,\"isOpenAccess\":false,\"openAccessPdf\":\"\",\"citationCount\":\"0\",\"resultStr\":null,\"platform\":\"Semanticscholar\",\"paperid\":null,\"PeriodicalName\":\"Lithuanian General Practitioner\",\"FirstCategoryId\":\"1085\",\"ListUrlMain\":\"https://doi.org/10.37499/lbpg.1388\",\"RegionNum\":0,\"RegionCategory\":null,\"ArticlePicture\":[],\"TitleCN\":null,\"AbstractTextCN\":null,\"PMCID\":null,\"EPubDate\":\"\",\"PubModel\":\"\",\"JCR\":\"\",\"JCRName\":\"\",\"Score\":null,\"Total\":0}","platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Lithuanian General Practitioner","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1388","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}
引用次数: 0
摘要
慢性肾脏病(CKD)影响着全球 10%以上的人口,是导致死亡的主要原因之一。该病发病率高、后果严重,因此应鼓励尽早识别风险因素并进行诊断,以便更好地预防和治疗。研究目的确定患有多种疾病的患者中 LIL 诊断的流行率。研究方法研究对象包括 40-85 岁的多病(被诊断患有两种或两种以上慢性疾病的患者)患者,他们被诊断患有动脉高血压和至少一种其他慢性疾病,包括冠心病。 诊断数据来自患者的病历和医疗记录。使用 IBM SPSS 软件包对数据进行统计分析。所得数据以平均值和标准差(SD)表示。分布不符合正态性标准,因此采用非参数曼-惠特尼检验进行比较。采用卡方(χ2)标准检验假设。当 p < 0.05 时,数据被认为具有统计学意义。研究结果研究共纳入 793 名受访者,其中 48 人(6.1%)被确诊为 LIL(N18)。平均年龄为 64.34 ± 9.735 岁。LIL患者的平均年龄为(69.85 ± 9.68)岁,从统计学角度看,他们的年龄明显偏大(P < 0.001)。据统计,被诊断患有 LIL 的受访者失业的可能性明显更高(χ2 = 22.233,P < 0.001)。所有受试者的平均收缩动脉血压(sACP)为 139.985 ± 17.5516 mm Hg。患有 LIL 的受试者的平均收缩压(sACS)为 145.000 ± 13.6477 mm Hg,在统计学上明显高于其他受试者(p = 0.022)。据统计,患有 LIL 的受访者的健康评估明显较差(p = 0.027),治疗负担明显较重(p = 0.004)。结论年龄较大、sACS 较高的患者更容易被诊断为 LIL。确诊为 LIL 的患者更有可能缺勤、健康自我评估较差、治疗负担较重。sACS 较高且患有一种以上慢性疾病的老年患者更有可能被诊断为 LIL。
Lėtinės inkstų ligos diagnozės dažnumas tarp pacientų, sergančių arterine hipertenzija ir dauginėmis ligomis
Lėtine inkstų liga (LIL) serga daugiau nei 10 proc. visų pasaulio gyventojų ir ji yra viena pagrindinių mirtingumo priežasčių. Didelis sergančiųjų skaičius ir sunkios ligos pasekmės turėtų skatinti anksčiau nustatyti ligos rizikos veiksnius ir ją diagnozuoti, siekiant geresnės ligos prevencijos ir gydymo. Tyrimo tikslas. Nustatyti LIL diagnozės dažnį tarp dauginėmis ligomis sergančių pacientų. Metodai. Tyrime dalyvavo dauginėmis ligomis sergantys 40–85 metų pacientai (pacientai, kuriems diagnozuotos dvi ir daugiau lėtinių ligų), kuriems nustatyta arterinė hipertenzija ir bent viena kita lėtinė liga, tarp kurių – LIL. Duomenys apie diagnozes surinkti iš pacientų ir jų sveikatos istorijų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS“ programinį paketą. Gauti duomenys pateikiami vidurkiu ir standartiniu nuokrypiu (SD). Skirstiniai neatitiko normalumo kriterijų, todėl jie lyginami taikant neparametrinį Mano Vitnio testą. Hipotezėms tikrinti taikytas chi kvadrato (χ2) kriterijus. Duomenys laikomi statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavo 793 respondentai, iš kurių 48 (6,1 proc.) nustatyta LIL diagnozė (N18). Visų tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 64,34 ± 9,735 metai. Sergančiųjų LIL amžiaus vidurkis buvo 69,85 ± 9,68 metai ir jie buvo statistiškai reikšmingai (p < 0,001) vyresni. Respondentai, kuriems diagnozuota LIL, statistiškai reikšmingai dažniau nedirbo (χ2 = 22,233, p < 0,001). Visų tiriamųjų sistolinio arterinio kraujo spaudimo (sAKS) vidurkis buvo 139,985 ± 17,5516 mm Hg. Respondentų, kuriems diagnozuota LIL, sAKS vidurkis buvo 145,000 ± 13,6477 mm Hg ir jis buvo statistiškai reikšmingai (p = 0,022) aukštesnis. Respondentai, kuriems diagnozuota LIL, vertino savo sveikatą statistiškai reikšmingai blogiau (p = 0,027) ir patyrė statistiškai reikšmingai didesnę gydymo naštą (p = 0,004). Išvados. LIL diagnozė dažniau nustatyta vyresnio amžiaus pacientams, kurių sAKS aukštesnis. Pacientai, kuriems diagnozuota LIL, dažniau nedirbo, prasčiau vertino savo sveikatą ir nurodė, kad patiria didesnę gydymo naštą. Didesnė tikimybė, jog LIL diagnozė bus nustatyta vyresnio amžiaus pacientams, kurių sAKS yra aukštesnis ir kurie serga daugiau nei viena lėtine liga.