Agnė Bubilaitė, Vesta Kučinskienė, Jurgita Makštienė, V. Gintauskienė, Aistė Ogulevičiūtė, V. Rimšaitė, Skaidra Valiukevičienė
{"title":"Sergančiųjų autoimuninėmis pūslinėmis ligomis klinikinės ir imunologinės charakteristikos. Pilotinis tyrimas","authors":"Agnė Bubilaitė, Vesta Kučinskienė, Jurgita Makštienė, V. Gintauskienė, Aistė Ogulevičiūtė, V. Rimšaitė, Skaidra Valiukevičienė","doi":"10.37499/lbpg.1215","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Autoimuninės pūslinės ligos (APL) – tai retų odos ligų grupė, kuriai būdingos pūslės ir erozijos odoje ir (arba) gleivinėse. Tikslas. Nustatyti sergančiųjų APL klinikines ir imunologines charakteristikas. Metodika. Atliktas perspektyvusis pilotinis tyrimas, į kurį įtraukti pacientai su pirmą kartą nustatyta ir negydyta APL, kai, atlikus odos arba gleivinės biopsiją, gautas teigiamas tiesioginės imunofluorescencijos (TIF) rezultatas. Rezultatai. Į tyrimą įtraukta 13 tiriamųjų (7 moterys, 6 vyrai), 10 iš 13 diagnozuotas pūslinis pemfigoidas (BP), 2 iš 13 – paraneoplastinė pūslinė (PP), 1 iš 13 – gleivinių pemfigoidas (GP). Iš gretutinių ligų 92,3 proc. diagnozuota arterinė hipertenzija (AH). Teigiami serumo antikūnų (AK) prieš APL antigenus rezultatai netiesioginės imunofluorescencijos BIOCHIP (NIF BIOCHIP) ir ELISA metodu nustatyti atitinkamai 53,8 proc. ir 61,5 proc. tiriamųjų. Pacientams su šešiais ir (arba) daugiau išbėrimų dažniau nustatyti teigiami NIF BIOCHIP (85,7 proc.) ir ELISA (87,5 proc.) rezultatai (p = 0,01) bei didesni AK prieš BP180 antigeną titrai (p = 0,028). Išvados. BP diagnozuotas vyresniems nei 61 metų amžiaus pacientams, kurie serga AH. Daugiau nei pusei tiriamųjų nustatyti teigiami serumo AK prieš APL antigenus rezultatai NIF BIOCHIP ir ELISA metodu. Teigiami šių tyrimų rezultatai ir didesni AK prieš BP180 antigeną titrai dažniau nustatomi, kai pasireiškia daugiau išbėrimų.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"15 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2023-06-15","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Lithuanian General Practitioner","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1215","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}
Sergančiųjų autoimuninėmis pūslinėmis ligomis klinikinės ir imunologinės charakteristikos. Pilotinis tyrimas
Autoimuninės pūslinės ligos (APL) – tai retų odos ligų grupė, kuriai būdingos pūslės ir erozijos odoje ir (arba) gleivinėse. Tikslas. Nustatyti sergančiųjų APL klinikines ir imunologines charakteristikas. Metodika. Atliktas perspektyvusis pilotinis tyrimas, į kurį įtraukti pacientai su pirmą kartą nustatyta ir negydyta APL, kai, atlikus odos arba gleivinės biopsiją, gautas teigiamas tiesioginės imunofluorescencijos (TIF) rezultatas. Rezultatai. Į tyrimą įtraukta 13 tiriamųjų (7 moterys, 6 vyrai), 10 iš 13 diagnozuotas pūslinis pemfigoidas (BP), 2 iš 13 – paraneoplastinė pūslinė (PP), 1 iš 13 – gleivinių pemfigoidas (GP). Iš gretutinių ligų 92,3 proc. diagnozuota arterinė hipertenzija (AH). Teigiami serumo antikūnų (AK) prieš APL antigenus rezultatai netiesioginės imunofluorescencijos BIOCHIP (NIF BIOCHIP) ir ELISA metodu nustatyti atitinkamai 53,8 proc. ir 61,5 proc. tiriamųjų. Pacientams su šešiais ir (arba) daugiau išbėrimų dažniau nustatyti teigiami NIF BIOCHIP (85,7 proc.) ir ELISA (87,5 proc.) rezultatai (p = 0,01) bei didesni AK prieš BP180 antigeną titrai (p = 0,028). Išvados. BP diagnozuotas vyresniems nei 61 metų amžiaus pacientams, kurie serga AH. Daugiau nei pusei tiriamųjų nustatyti teigiami serumo AK prieš APL antigenus rezultatai NIF BIOCHIP ir ELISA metodu. Teigiami šių tyrimų rezultatai ir didesni AK prieš BP180 antigeną titrai dažniau nustatomi, kai pasireiškia daugiau išbėrimų.