VILKAVIŠKIO JAUNUOLIŲ KALBINĖ GIMTINĖ: RIBOS, TAISYKLINGUMO IR PATRAUKLUMO VERTĖS

Abstract

Straipsnyje pristatomas Vilkaviskio jaunuolių kalbinės gimtinės vaizdinių tyrimas. Tiriamoji me­džiaga – pagal perceptyviosios dialektologijos metodologiniais principais parengtą anketą surinkti duomenys. Moksleivių savimonėje susiformaves nevienalytis gimtųjų apylinkių snektos vaizdas – Vilkaviskyje kalbama ir tarminiu, ir netarminiu, ir abiem kalbos variantais. Kalbinės gimtinės kaip tarminės rais­kos plotas paprastai apima gretimas sritis arba beveik sutampa su patarmės, regiono ribomis. Kalbinė gimtinė kaip bendrinės kalbos zona, Vilkaviskio jaunuolių požiūriu, neatsiejama nuo Marijampolės, kurioje taip pat fiksuota trejopa kalbinė raiska. Vilkaviskio apylinkėse vartojamos snektos gyvybingumą ir testinumą rodo ne tik beveik pusės res­pondentų pasirinkimas kalbėti tarmiskai, palankus tarmės vertinimas ir jos vartojimas visuose do­menuose, tarmiskai kalbancio žmogaus siejimas su kilme, gyvenamąja vieta, praeitimi, vyriausiąja karta ir pagarba savam krastui, tradicijoms, bet ir sudėtingas savajai snektai būdingų tarminių ypa­tybių įvardijimas.