{"title":"Minkštosios į skirtingus sprendimų priėmimo procesus nukreiptos intervencijos: Potenciali priemonė skatinti tvarią Lietuvos gyventojų judumo elgseną","authors":"Jonė Vitkauskaitė-Ramanauskienė","doi":"10.5755/j01.ppaa.21.3.30514","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Minkštosios tvaraus judumo priemonės gali padėti siekti klimato kaitos tikslų Lietuvos kontekste. Norėdami pateikti rekomendacijas apie efektyviausias priemones, tyrėjai kuria ir testuoja įvairaus masto ir tipo intervencijas. Kadangi Lietuvoje ši praktika nėra plačiai taikoma, minkštųjų tvaraus judumo priemonių plėtojimui ir taikymui Lietuvos kontekste naudinga remtis užsienio mokslininkų atliktais tyrimais. Literatūroje judumo elgsenos intervencijos dažnai klasifikuojamos pagal vidinį kintamąjį, į kurį jos yra nukreiptos. Kaip alternatyva šiame straipsnyje yra siūloma klasifikacija pagal sprendimų priėmimo procesą – sąmoningą ir automatinį. Teigiama, kad tokia klasifikacija leidžia išplėtoti įvairiapusiškesnes priemones. Siekiant palyginti skirtingų intervencijų efektyvumą, dažnai atliekama kiekybinė literatūros analizė. Tačiau minkštųjų judumo elgsenos intervencijų efektyvumą ir jį atspindinčius rodiklius dažnai lemia aplinkybės, kurių nepavyksta užfiksuoti kiekybiniais matavimais. Tai trukdo numatyti galimą tam tikros intervencijos pagrindu sukurtos priemonės poveikį skirtinguose kontekstuose. Todėl buvo atlikta dvidešimties minkštųjų judumo elgsenos intervencijų analizė, kurios metu kokybiškai išanalizuotas į abu sprendimų priėmimo procesus nukreiptų intervencijų efektyvumas ir identifikuoti jam įtakos turintys veiksniai. Rezultatai atskleidė, kad minkštųjų intervencijų efektyvumui įtakos turi socialinis ir infrastruktūrinis kontekstai, kuriuose buvo atliktas tyrimas, pradinė tyrimo dalyvių judumo elgsena, neseniai pasikeitusios jų gyvenimo aplinkybės ir teikiamos informacijos aktualumas, o intervencijos rezultatus lemia tai, kada buvo matuotas efektyvumas bei analizuojami kelionių tipai. Šie veiksniai apsunkina reikšmingą į skirtingus sprendimų priėmimo procesus nukreiptų intervencijų efektyvumo palyginimą. Vis dėlto tyrimo rezultatai pagrindžia teiginį, kad abiejų tipų priemonės yra reikalingos skatinant tvarią judumo elgseną, todėl turėtų būti taikomos kartu. Remiantis rezultatais pateikiamos rekomendacijos minkštosioms judumo elgsenos priemonėms plėtoti Lietuvos kontekste.","PeriodicalId":47076,"journal":{"name":"Public Policy and Administration","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":2.9000,"publicationDate":"2022-09-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Public Policy and Administration","FirstCategoryId":"91","ListUrlMain":"https://doi.org/10.5755/j01.ppaa.21.3.30514","RegionNum":4,"RegionCategory":"管理学","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"Q1","JCRName":"PUBLIC ADMINISTRATION","Score":null,"Total":0}
引用次数: 0
Abstract
Minkštosios tvaraus judumo priemonės gali padėti siekti klimato kaitos tikslų Lietuvos kontekste. Norėdami pateikti rekomendacijas apie efektyviausias priemones, tyrėjai kuria ir testuoja įvairaus masto ir tipo intervencijas. Kadangi Lietuvoje ši praktika nėra plačiai taikoma, minkštųjų tvaraus judumo priemonių plėtojimui ir taikymui Lietuvos kontekste naudinga remtis užsienio mokslininkų atliktais tyrimais. Literatūroje judumo elgsenos intervencijos dažnai klasifikuojamos pagal vidinį kintamąjį, į kurį jos yra nukreiptos. Kaip alternatyva šiame straipsnyje yra siūloma klasifikacija pagal sprendimų priėmimo procesą – sąmoningą ir automatinį. Teigiama, kad tokia klasifikacija leidžia išplėtoti įvairiapusiškesnes priemones. Siekiant palyginti skirtingų intervencijų efektyvumą, dažnai atliekama kiekybinė literatūros analizė. Tačiau minkštųjų judumo elgsenos intervencijų efektyvumą ir jį atspindinčius rodiklius dažnai lemia aplinkybės, kurių nepavyksta užfiksuoti kiekybiniais matavimais. Tai trukdo numatyti galimą tam tikros intervencijos pagrindu sukurtos priemonės poveikį skirtinguose kontekstuose. Todėl buvo atlikta dvidešimties minkštųjų judumo elgsenos intervencijų analizė, kurios metu kokybiškai išanalizuotas į abu sprendimų priėmimo procesus nukreiptų intervencijų efektyvumas ir identifikuoti jam įtakos turintys veiksniai. Rezultatai atskleidė, kad minkštųjų intervencijų efektyvumui įtakos turi socialinis ir infrastruktūrinis kontekstai, kuriuose buvo atliktas tyrimas, pradinė tyrimo dalyvių judumo elgsena, neseniai pasikeitusios jų gyvenimo aplinkybės ir teikiamos informacijos aktualumas, o intervencijos rezultatus lemia tai, kada buvo matuotas efektyvumas bei analizuojami kelionių tipai. Šie veiksniai apsunkina reikšmingą į skirtingus sprendimų priėmimo procesus nukreiptų intervencijų efektyvumo palyginimą. Vis dėlto tyrimo rezultatai pagrindžia teiginį, kad abiejų tipų priemonės yra reikalingos skatinant tvarią judumo elgseną, todėl turėtų būti taikomos kartu. Remiantis rezultatais pateikiamos rekomendacijos minkštosioms judumo elgsenos priemonėms plėtoti Lietuvos kontekste.
期刊介绍:
Public Policy and Administration is the journal of the UK Joint University Council (JUC) Public Administration Committee (PAC). The journal aims to publish original peer-reviewed material within the broad field of public policy and administration. This includes recent developments in research, scholarship and practice within public policy, public administration, government, public management, administrative theory, administrative history, and administrative politics. The journal seeks to foster a pluralistic approach to the study of public policy and administration. International in readership, Public Policy and Administration welcomes submissions for anywhere in the world, from both academic and practitioner communities.