Vartosenos dažnumo įtaka lietuvių kalbos objekto raiškos taisyklingumui: rusakalbių gimnazistų atvejis

Q2 Arts and Humanities

Studies About Languages Pub Date : 2020-07-01 DOI:10.5755/j01.sal.0.36.24082

Justina Bružaitė-Liseckienė

{"title":"Vartosenos dažnumo įtaka lietuvių kalbos objekto raiškos taisyklingumui: rusakalbių gimnazistų atvejis","authors":"Justina Bružaitė-Liseckienė","doi":"10.5755/j01.sal.0.36.24082","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Straipsnyje analizuojama, kaip taisyklingai rusiskų gimnazijų moksleiviai reiskia veiksmažodžio valdomą objektą ir kaip sios raiskos taisyklingumas susijes su lietuvių kalbos veiksmažodžių ir linksnių vartosenos dažnumu. Straipsnyje aprasomame tyrime dalyvavo 78 trecios gimnazijos klasės moksleiviai, lankantys 4 skirtingas rusiskas gimnazijas Vilniuje. Duomenys rinkti pasitelkus paskatinto pakartojimo testą (Erlam 2006). Jame užkoduotos 28 konstrukcijos, kuriose veiksmažodis valdo pagrindinius (galininko ir kilmininko) ir periferinius (naudininko ir įnagininko) lietuvių kalbos linksnius. Remiantis vartojimu grįsta kalbos įsisavinimo teorija (angl. Usage-Based Theory of Language Acquisition), siekiama atsakyti į klausimą, ar dažnesnė objektą prisijungiancių veiksmažodžių ir objektą reiskiancių linksnių vartosena lemia taisyklingesne rusakalbių moksleivių lietuvių kalbos objekto raiską. Tyrimo duomenys apdoroti R programa (R Core Team, 2013), o analizuoti pasitelkus Stjudento t statistinį kriterijų. Duomenų analizė atskleidė, kad tyrimo dalyviai objektą lietuvių kalba statistiskai reiksmingai taisyklingiau reiskė tada, kai jis buvo valdomas dažnesnės vartosenos veiksmažodžių. Taip pat rusiskų gimnazijų moksleiviai objektą su veiksmažodžiais, valdanciais pagrindinius lietuvių kalbos linksnius, reiskė taisyklingiau negu su veiksmažodžiais, valdanciais periferinius linksnius. Tyrimo isvadas riboja palyginti nedidelis tiriamųjų skaicius, o tyrimo duomenis reikėtų lyginti su spontaninio kalbėjimo ar laisvojo rasymo medžiaga.","PeriodicalId":37822,"journal":{"name":"Studies About Languages","volume":"1 1","pages":"97-116"},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2020-07-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"1","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Studies About Languages","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.5755/j01.sal.0.36.24082","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"Q2","JCRName":"Arts and Humanities","Score":null,"Total":0}

引用次数: 1

Abstract

Straipsnyje analizuojama, kaip taisyklingai rusiskų gimnazijų moksleiviai reiskia veiksmažodžio valdomą objektą ir kaip sios raiskos taisyklingumas susijes su lietuvių kalbos veiksmažodžių ir linksnių vartosenos dažnumu. Straipsnyje aprasomame tyrime dalyvavo 78 trecios gimnazijos klasės moksleiviai, lankantys 4 skirtingas rusiskas gimnazijas Vilniuje. Duomenys rinkti pasitelkus paskatinto pakartojimo testą (Erlam 2006). Jame užkoduotos 28 konstrukcijos, kuriose veiksmažodis valdo pagrindinius (galininko ir kilmininko) ir periferinius (naudininko ir įnagininko) lietuvių kalbos linksnius. Remiantis vartojimu grįsta kalbos įsisavinimo teorija (angl. Usage-Based Theory of Language Acquisition), siekiama atsakyti į klausimą, ar dažnesnė objektą prisijungiancių veiksmažodžių ir objektą reiskiancių linksnių vartosena lemia taisyklingesne rusakalbių moksleivių lietuvių kalbos objekto raiską. Tyrimo duomenys apdoroti R programa (R Core Team, 2013), o analizuoti pasitelkus Stjudento t statistinį kriterijų. Duomenų analizė atskleidė, kad tyrimo dalyviai objektą lietuvių kalba statistiskai reiksmingai taisyklingiau reiskė tada, kai jis buvo valdomas dažnesnės vartosenos veiksmažodžių. Taip pat rusiskų gimnazijų moksleiviai objektą su veiksmažodžiais, valdanciais pagrindinius lietuvių kalbos linksnius, reiskė taisyklingiau negu su veiksmažodžiais, valdanciais periferinius linksnius. Tyrimo isvadas riboja palyginti nedidelis tiriamųjų skaicius, o tyrimo duomenis reikėtų lyginti su spontaninio kalbėjimo ar laisvojo rasymo medžiaga.

查看原文本刊更多论文

消费频率对立陶宛语主体表达规律的影响——以俄语体操运动员为例

本文分析了俄语学生对词典主题的规律表达，以及其性别与立陶宛语词典频率和更愉快使用的关系。文章中描述的这项研究涉及该体育馆的78名三年级学生，他们就读于维尔纽斯的4个不同的俄罗斯体育馆。使用诱导重复试验（Erlam 2006）收集数据。它编码了28个结构，其中日志管理立陶宛语的主要（临终和发起者）和外围（用户和口译员）链接。基于用法的语言年龄习得理论（Usage-Based Theory of Langu age Acquisition）试图回答这样一个问题，即索赔人更频繁地使用加入词词典和宾语是否会导致讲俄语的学生更经常地使用俄语。研究数据由R计划（R核心团队，2013）处理，并使用Student t统计标准进行分析。数据分析显示，在立陶宛，当通过更频繁地使用微生物制剂进行管理时，受试者在统计学上更为规律。来自俄罗斯部落的学生也比带着标语、立陶宛基本娱乐活动的统治者、带着标语和外围娱乐活动的领导者更经常地旅行。该研究的结论限制了相对较少的受试者，研究数据应受到保护，不受自发言论或自由种族材料的影响。

本文章由计算机程序翻译，如有差异，请以英文原文为准。

求助全文

约1分钟内获得全文求助全文

来源期刊

Studies About Languages Social Sciences-Linguistics and Language

CiteScore

0.60

自引率

0.00%

发文量

审稿时长

32 weeks

期刊介绍： The journal aims at bringing together the scholars interested in languages and technology, linguistic theory development, empirical research of different aspects of languages functioning within a society. The articles published in the journal focus on theoretical and empirical research, including General Linguistics, Applied Linguistics (Translation studies, Computational Linguistics, Sociolinguistics, Media Linguistics, etc.), Comparative and Contrastive Linguistics. The journal aims at becoming a multidisciplinary venue of sharing ideas and experience among the scholars working in the field.