Lietuvos vandens telkinių antropogeninių pokyčių žalos vertinimas

Q3 Earth and Planetary Sciences

Energetika Pub Date : 2021-07-08 DOI:10.6001/energetika.v67i1.4538

Brunonas Gailiušis, Aldona Tomkevičienė, Aldona Jurgelėnaitė

{"title":"Lietuvos vandens telkinių antropogeninių pokyčių žalos vertinimas","authors":"Brunonas Gailiušis, Aldona Tomkevičienė, Aldona Jurgelėnaitė","doi":"10.6001/energetika.v67i1.4538","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Straipsnyje nagrinėjamos ūkinės veiklos neteisėtų veiksmų sukeltos žalos hidroelektrinių vandens telkiniams, kaip kraštovaizdžio objektams, nustatymo problemos. Siūloma žalą upei, ežerui ar tvenkiniui skaičiuoti priklausomai nuo vandens telkinio vertės, kurią lemia teritorijos gamtosaugos tikslai, vandens telkinio dydis ir būklė bei pažaidos lygis. Paliekant galioti dabartinius žalos kraštovaizdžio kompleksams ir objektams nustatymo pagrindinius principus Lietuvoje, siūlome pasitelkti patikimus hidrografijos šaltinius, objektyvius, nuotoliniu būdu stebimus, hidrologijos rodiklius ir hidroenergetikos duomenis. Svarbiausias upės, ežero ar tvenkinio morfometrinis rodiklis yra vandens paviršiaus plotas, kuris nustatant žalą patikimai ir objektyviai paimamas iš upių, ežerų ir tvenkinių kadastro. Ežero (tvenkinio) vandens lygio ar upės debito pokyčiai dėl neteisėtos ūkinės veiklos stebimi nuotoliniu būdu ir registruojami. Skaičiuojant žalą, vietoje absoliučios vandens lygio pokyčių reikšmės siūlome vertinti pažeidimą santykiniu lygio arba debito pokyčiu, apskaičiuotu kaip neteisėto lygio ar debito pokyčio santykis su maksimaliu ežero (tvenkinio) gyliu arba atitinkamai reglamentuotu upės debitu. Toks santykinio pokyčio vertinimas atspindi esminį vandens telkinio režimo skirtumą tarp didelių bei gilių ir mažų bei seklių telkinių. Straipsnyje pasiūlyta žalos kraštovaizdžiui dėl neteisėtos ūkinės veiklos vandens telkiniuose vertinimo metodika, paremta objektyviais hidrologiniais ir morfometriniais rodikliais bei stebėjimų duomenimis.","PeriodicalId":35639,"journal":{"name":"Energetika","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2021-07-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Energetika","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.6001/energetika.v67i1.4538","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"Q3","JCRName":"Earth and Planetary Sciences","Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

Abstract

Straipsnyje nagrinėjamos ūkinės veiklos neteisėtų veiksmų sukeltos žalos hidroelektrinių vandens telkiniams, kaip kraštovaizdžio objektams, nustatymo problemos. Siūloma žalą upei, ežerui ar tvenkiniui skaičiuoti priklausomai nuo vandens telkinio vertės, kurią lemia teritorijos gamtosaugos tikslai, vandens telkinio dydis ir būklė bei pažaidos lygis. Paliekant galioti dabartinius žalos kraštovaizdžio kompleksams ir objektams nustatymo pagrindinius principus Lietuvoje, siūlome pasitelkti patikimus hidrografijos šaltinius, objektyvius, nuotoliniu būdu stebimus, hidrologijos rodiklius ir hidroenergetikos duomenis. Svarbiausias upės, ežero ar tvenkinio morfometrinis rodiklis yra vandens paviršiaus plotas, kuris nustatant žalą patikimai ir objektyviai paimamas iš upių, ežerų ir tvenkinių kadastro. Ežero (tvenkinio) vandens lygio ar upės debito pokyčiai dėl neteisėtos ūkinės veiklos stebimi nuotoliniu būdu ir registruojami. Skaičiuojant žalą, vietoje absoliučios vandens lygio pokyčių reikšmės siūlome vertinti pažeidimą santykiniu lygio arba debito pokyčiu, apskaičiuotu kaip neteisėto lygio ar debito pokyčio santykis su maksimaliu ežero (tvenkinio) gyliu arba atitinkamai reglamentuotu upės debitu. Toks santykinio pokyčio vertinimas atspindi esminį vandens telkinio režimo skirtumą tarp didelių bei gilių ir mažų bei seklių telkinių. Straipsnyje pasiūlyta žalos kraštovaizdžiui dėl neteisėtos ūkinės veiklos vandens telkiniuose vertinimo metodika, paremta objektyviais hidrologiniais ir morfometriniais rodikliais bei stebėjimų duomenimis.

查看原文本刊更多论文

立陶宛水体人为变化损害评估

本文论述了将非法经济活动对水力发电水体造成的损害认定为景观对象的问题。建议根据领土保护目标确定的水体价值、水体的大小和条件以及游戏水平来计算对河流、湖泊或池塘的损害。为了维持立陶宛目前检测景观综合体和物体损坏的基本原则，我们建议使用可靠的水文、客观、遥感、水文指标和水能数据来源。河流、湖泊或池塘形态计量学最重要的指标是在确定损害时从河流、湖泊和池塘地籍中可靠、客观地获取的水面面积。由于非法经济活动导致的湖水或河流流量的变化被远距离监测并记录下来。在计算损害时，我们建议将侵权视为水位或流量的相对变化，而不是水位变化的绝对值，计算为水位或水量的不规则变化与湖泊（池塘）最大深度或相应的调节河流流量的比率。对相对变化的这种评估反映了水体状况中大水体和深水体以及小水体和序列水体之间的巨大差异。文章提出了一种基于客观水文和地貌指标以及观测数据评估水体非法经济活动对景观破坏的方法。

本文章由计算机程序翻译，如有差异，请以英文原文为准。

求助全文

约1分钟内获得全文求助全文

来源期刊

Energetika Energy-Energy Engineering and Power Technology

CiteScore

2.10

自引率

0.00%

发文量

期刊介绍： The journal publishes original scientific, review and problem papers in the following fields: power engineering economics, modelling of energy systems, their management and optimization, target systems, environmental impacts of power engineering objects, nuclear energetics, its safety, radioactive waste disposal, renewable power sources, power engineering metrology, thermal physics, aerohydrodynamics, plasma technologies, combustion processes, hydrogen energetics, material studies and technologies, hydrology, hydroenergetics. All papers are reviewed. Information is presented on the defended theses, various conferences, reviews, etc.