Lietuvių kalbos pastoviųjų junginių gramatinis variantiškumas

Q2 Arts and Humanities

Studies About Languages Pub Date : 2019-06-03 DOI:10.5755/J01.SAL.0.34.21214

Agnė Bielinskienė, Jolanta Kovalevskaitė, Erika Rimkutė, Laura Vilkaitė-Lozdienė

{"title":"Lietuvių kalbos pastoviųjų junginių gramatinis variantiškumas","authors":"Agnė Bielinskienė, Jolanta Kovalevskaitė, Erika Rimkutė, Laura Vilkaitė-Lozdienė","doi":"10.5755/J01.SAL.0.34.21214","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Straipsnyje analizuojamas dviejų pastoviųjų junginių tipų – kolokacijų ir frazeologizmų – gramatinis variantiškumas. Pastovieji junginiai automatiškai nustatyti iš DELFI.lt tekstyno. Pastebėta, kad pastovieji junginiai tekstyne vartojami įvairiomis formomis, kurios negali būti laikomos reguliariomis kaitybinėmis. Gramatinis variantiškumas suskirstytas į 1) darybinį (kai viename junginyje pavartotas priešdėlis ar priesaga, o kitame, laikytiname variantu, nėra priešdėlio ar priesagos, pvz.: kilimo takas – pakilimo takas; ekonomikos krizė – ekonominė krizė; nutekėjo protai – protų nutekėjimas; 2) morfologinį (kai varijuoja skaičiaus, giminės, dalyvių rūšies ir kt. gramatinės kategorijos, pvz.: euro įvedimas – euro įsivedimas; komisijos narys – komisijos narė; vykdomasis direktorius – vykdantysis direktorius) ir 3) sintaksinį (kai varijuoja linksniai, prielinksniai, pvz., gauti naudą – gauti naudos; išskėstomis rankomis – su išskėstomis rankomis; ar įsiterpia žodžių, pvz., aistringas [beisbolo] gerbėjas, keičiasi žodžių tvarka, pvz.: minia žmonių – žmonių minia). Didesniu gramatiniu variantiškumu pasižymi kolokacijos, be to, jų rasta daug daugiau nei frazeologizmų (iš viso išanalizuota apie 14 tūkst. pastoviųjų junginių), todėl gramatinis variantiškumas dažniau iliustruotas pavyzdžiais su kolokacijomis. Straipsnyje gramatinis variantiškumas aprašomas kokybiškai, nes iki šiol lietuvių kalbos pastoviųjų junginių gramatinis variantiškumas tirtas mažai, todėl svarbu aprašyti patį reiškinį, pateikti jo klasifikaciją.","PeriodicalId":37822,"journal":{"name":"Studies About Languages","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2019-06-03","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"1","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Studies About Languages","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.5755/J01.SAL.0.34.21214","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"Q2","JCRName":"Arts and Humanities","Score":null,"Total":0}

引用次数: 1

Abstract

Straipsnyje analizuojamas dviejų pastoviųjų junginių tipų – kolokacijų ir frazeologizmų – gramatinis variantiškumas. Pastovieji junginiai automatiškai nustatyti iš DELFI.lt tekstyno. Pastebėta, kad pastovieji junginiai tekstyne vartojami įvairiomis formomis, kurios negali būti laikomos reguliariomis kaitybinėmis. Gramatinis variantiškumas suskirstytas į 1) darybinį (kai viename junginyje pavartotas priešdėlis ar priesaga, o kitame, laikytiname variantu, nėra priešdėlio ar priesagos, pvz.: kilimo takas – pakilimo takas; ekonomikos krizė – ekonominė krizė; nutekėjo protai – protų nutekėjimas; 2) morfologinį (kai varijuoja skaičiaus, giminės, dalyvių rūšies ir kt. gramatinės kategorijos, pvz.: euro įvedimas – euro įsivedimas; komisijos narys – komisijos narė; vykdomasis direktorius – vykdantysis direktorius) ir 3) sintaksinį (kai varijuoja linksniai, prielinksniai, pvz., gauti naudą – gauti naudos; išskėstomis rankomis – su išskėstomis rankomis; ar įsiterpia žodžių, pvz., aistringas [beisbolo] gerbėjas, keičiasi žodžių tvarka, pvz.: minia žmonių – žmonių minia). Didesniu gramatiniu variantiškumu pasižymi kolokacijos, be to, jų rasta daug daugiau nei frazeologizmų (iš viso išanalizuota apie 14 tūkst. pastoviųjų junginių), todėl gramatinis variantiškumas dažniau iliustruotas pavyzdžiais su kolokacijomis. Straipsnyje gramatinis variantiškumas aprašomas kokybiškai, nes iki šiol lietuvių kalbos pastoviųjų junginių gramatinis variantiškumas tirtas mažai, todėl svarbu aprašyti patį reiškinį, pateikti jo klasifikaciją.

查看原文本刊更多论文

文章分析了两类固定复合词的语法变异，即语群和短语。常量化合物是从DELFI.lt文本中自动检测到的。已经注意到，固定化合物在结构中以各种形式使用，这些形式不能被视为规则变量。语法方差分为1）工厂（其中一个化合物使用额叶或屏障，而另一个被视为变体的化合物不包含额叶或屏障。例如起飞路线-起飞路线；经济危机-经济危机；人才流失；形态（以可变数字、家庭、参与者类型等表示，例如引入欧元-引入欧元；委员会成员-委员会成员；执行主任-执行主任）和（3）语法（例如，当有更多有趣、更具冒险精神的方式时；当有伸出的手和伸出的手时；当插入诸如热情的[棒球]球迷之类的词语时，词语的顺序会发生变化，例如：人群——人群）。菌落的语法变异性更高，而且它们比语法学家多得多（共分析了约14000个常量化合物），因此语法变异性更多地通过菌落的例子来说明。本文以定性的方式描述了语法变化，因为立陶宛语中固定复合词的语法变化迄今为止是有限的，因此描述这种现象本身并提出其分类很重要。

本文章由计算机程序翻译，如有差异，请以英文原文为准。

求助全文

约1分钟内获得全文求助全文

来源期刊

Studies About Languages Social Sciences-Linguistics and Language

CiteScore

0.60

自引率

0.00%

发文量

审稿时长

32 weeks

期刊介绍： The journal aims at bringing together the scholars interested in languages and technology, linguistic theory development, empirical research of different aspects of languages functioning within a society. The articles published in the journal focus on theoretical and empirical research, including General Linguistics, Applied Linguistics (Translation studies, Computational Linguistics, Sociolinguistics, Media Linguistics, etc.), Comparative and Contrastive Linguistics. The journal aims at becoming a multidisciplinary venue of sharing ideas and experience among the scholars working in the field.