Komunikacinė vaikų kompetencija: oficialiojo ir familiariojo registrų mandagumo žymekliai

Abstract

Straipsnyje aptariamos lietuvių vaikų, kurių amžius nuo trejų iki septynerių metų, kalbos ypatybės, koncentruojantis į vieną is komunikacinės kompetencijos rodiklių – mandagumo normų įsisavinimą. Gilinamasi į vaikų gebėjimą pagal socialine situaciją vartoti skirtingus registrus ir jiems būdingus mandagumo žymeklius: mandagumo frazes, kreipimosi į pasnekovą formas, prasymus. Straipsnio tikslas – istirti lietuvių vaikų, kurių amžius nuo trejų iki septynerių metų, mandagumo žymeklių raiskąskirtingose socialinėse situacijose, aptarti vaikų gebėjimą vartoti skirtingo formalumo laipsnio registrus. Darbe keliama hipotezė, kad 3–4 metų amžiaus lietuvių vaikai jau yra sukaupe pakankamai komunikacinės kompetencijos vartoti įvairius mandagumo žymeklius ir skirtingus registrus.Tyrimo medžiagą sudaro panasaus amžiaus vaikų pokalbių, įrasinėtų oficialias ir familiarias kalbines situacijas reprezentuojancių vaidmenų žaidimų metu, tekstynas (~ 30 000 žd.), kuriame užfiksuota 77 vaikų kalba. Pagrindinė tyrimo isvada patvirtina hipoteze. Priklausomai nuo žaidimo situacijos, tirtiems vaikams buvo būdinga vartoti oficialios / familiarios raiskos pasisveikinimus / atsisveikinimus ir kitas mandagumo frazes, oficialias / familiarias kreipimosi į pasnekovą formas. Pokalbių analizėje taip pat aptariamos stilistinės variacijos ypatybės ir vaikų polinkis į tiesiogine prasymų raiską tiek oficialiose, tiek familiariose kalbinėse situacijose.