Neurochirurgijos ištakos XIX a. pradžios Vilniaus klinikose

Lietuvos Chirurgija Pub Date : 2018-12-03 DOI:10.15388/LIETCHIRUR.2018.3-4.12045

E. Sakalauskaitė-Juodeikienė, R. Kvaščevičius, D. Jatužis

{"title":"Neurochirurgijos ištakos XIX a. pradžios Vilniaus klinikose","authors":"E. Sakalauskaitė-Juodeikienė, R. Kvaščevičius, D. Jatužis","doi":"10.15388/LIETCHIRUR.2018.3-4.12045","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \nĮvadas \nIki XIX a. pabaigos neurochirurginės operacijos Europos klinikose buvo atliekamos retai. Neurochirurgijos raida buvo neįmanoma be esminių medicinos atradimų: anestezijos ir antiseptikos, efektyvios hemostazės ir atraumatinės operavimo technikos. Šio darbo tikslas – aptarti neurochirurgijos mokslo ištakas, nustatyti, kokių nervų sistemos chirurgijos operacijų buvo atliekama XIX a. pr. Vilniaus imperatoriškojo universiteto Chirurgijos klinikoje. \nŠaltiniai ir metodai \nAnalizuotos lotynų kalba parašytos Vilniaus imperatoriškojo universiteto (1803–1832 m.) medicinos magistrų disertacijos nervų sistemos chirurgijos tema. Tyrimo metodai: šaltinių analizė, lyginamasis ir analogijos metodai. \nRezultatai \nIš 26 disertacijų, nagrinėjusių nervų ligų klausimus, atrinktos penkios, skirtos nervų sistemos chirurgijai: disertacija apie galvos smegenų sukrėtimą, išorinius galvos sužalojimus, trepanaciją, encefalocelę ir galvos smegenų grybą bei bendrosios miego arterijos perrišimą. Vertinant galvos traumas patyrusius ligonius, įgimtomis CNS ydomis sirgusių kūdikių būklę ar kitą chirurginę nervų sistemos patologiją, stebėtos gyvybinės ligonio funkcijos, vertinta bendrasmegeninė (galvos skausmas, mieguistumas, koma) ir židininė (paralyžiai, konvulsijos, jutimo sutrikimai) neurologinė simptomatika. Vilniaus chirurgai, rinkdamiesi, kurioje galvos pusėje reikėtų dėti trepaną, jei nepastebėta jokių išorinių sužalojimų požymių, tačiau įtariama kraujosruva, ligonio vienpusį paralyžių siejo su tikėtino galvos smegenų pažeidimo, kontralateralinio paralyžiui, lokalizacija. Chirurgijos klinikoje buvo atliekamos mirusių ligonių autopsijos ir, remiantis post mortem radiniais, tvirtinamos klinikinės diagnozės. \nIšvados \nNeurochirurgijos mokslo ištakos Vilniuje siekia XIX a. pradžią. Vilniaus imperatoriškojo universiteto Chirurgijos klinikoje atlikta pavienių kaukolės trepanacijų, subdurinės hematomos pašalinimo, bendrosios miego arterijos perrišimo ir paviršinių galvos darinių ekscizijos ir ligavimo operacijų.","PeriodicalId":52926,"journal":{"name":"Lietuvos Chirurgija","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2018-12-03","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Lietuvos Chirurgija","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.15388/LIETCHIRUR.2018.3-4.12045","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

Abstract

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Įvadas Iki XIX a. pabaigos neurochirurginės operacijos Europos klinikose buvo atliekamos retai. Neurochirurgijos raida buvo neįmanoma be esminių medicinos atradimų: anestezijos ir antiseptikos, efektyvios hemostazės ir atraumatinės operavimo technikos. Šio darbo tikslas – aptarti neurochirurgijos mokslo ištakas, nustatyti, kokių nervų sistemos chirurgijos operacijų buvo atliekama XIX a. pr. Vilniaus imperatoriškojo universiteto Chirurgijos klinikoje. Šaltiniai ir metodai Analizuotos lotynų kalba parašytos Vilniaus imperatoriškojo universiteto (1803–1832 m.) medicinos magistrų disertacijos nervų sistemos chirurgijos tema. Tyrimo metodai: šaltinių analizė, lyginamasis ir analogijos metodai. Rezultatai Iš 26 disertacijų, nagrinėjusių nervų ligų klausimus, atrinktos penkios, skirtos nervų sistemos chirurgijai: disertacija apie galvos smegenų sukrėtimą, išorinius galvos sužalojimus, trepanaciją, encefalocelę ir galvos smegenų grybą bei bendrosios miego arterijos perrišimą. Vertinant galvos traumas patyrusius ligonius, įgimtomis CNS ydomis sirgusių kūdikių būklę ar kitą chirurginę nervų sistemos patologiją, stebėtos gyvybinės ligonio funkcijos, vertinta bendrasmegeninė (galvos skausmas, mieguistumas, koma) ir židininė (paralyžiai, konvulsijos, jutimo sutrikimai) neurologinė simptomatika. Vilniaus chirurgai, rinkdamiesi, kurioje galvos pusėje reikėtų dėti trepaną, jei nepastebėta jokių išorinių sužalojimų požymių, tačiau įtariama kraujosruva, ligonio vienpusį paralyžių siejo su tikėtino galvos smegenų pažeidimo, kontralateralinio paralyžiui, lokalizacija. Chirurgijos klinikoje buvo atliekamos mirusių ligonių autopsijos ir, remiantis post mortem radiniais, tvirtinamos klinikinės diagnozės. Išvados Neurochirurgijos mokslo ištakos Vilniuje siekia XIX a. pradžią. Vilniaus imperatoriškojo universiteto Chirurgijos klinikoje atlikta pavienių kaukolės trepanacijų, subdurinės hematomos pašalinimo, bendrosios miego arterijos perrišimo ir paviršinių galvos darinių ekscizijos ir ligavimo operacijų.

查看原文本刊更多论文

[立陶宛文文章和摘要；英文摘要]引言直到19世纪末，欧洲诊所很少进行神经外科手术。神经外科的发展离不开基本的医学发现：麻醉和防腐剂、有效的止血和无创伤手术。这项工作的目的是讨论神经外科的科学来源，以确定19世纪在维尔纽斯大学皇帝外科诊所进行的神经系统外科手术。来源和方法维尔纽斯帝国大学（1803-1832）以医学硕士的神经学论文为主题，用分析的拉丁语撰写。试验方法：来源分析法、比较法和类比法。结果在26篇涉及神经系统问题的论文中，有5篇被选为神经外科论文：头痛、头部外伤、钻孔、脑细胞和脑脊液以及普通睡眠动脉交叉。已经对头部损伤患者、先天性中枢神经系统缺陷或其他神经病理的婴儿以及患有重要疾病的患者的神经症状（头痛、嗜睡、昏迷）和局灶性（瘫痪、抽搐、感觉障碍）进行了评估。维尔纽斯的外科医生在选择应使用头环钻的哪一侧时，如果没有观察到外部损伤迹象，但怀疑出血，则认为麻痹与患者可能的脑损伤（对比侧麻痹）单方面相关。在外科诊所，对死亡患者进行了尸检，并通过尸检无线电确认了临床诊断。结论维尔纽斯的神经外科学发展到19世纪初。维尔纽斯大学在外科手术中进行了单头颅骨钻孔、硬膜下血肿清除、普通睡眠动脉输注、浅表头带摘除和结扎。

本文章由计算机程序翻译，如有差异，请以英文原文为准。

求助全文

约1分钟内获得全文求助全文

来源期刊

Lietuvos Chirurgija

自引率

0.00%

发文量

审稿时长

24 weeks