ŪMINIS PANKREATITAS NĖŠTUMO LAIKOTARPIU: KLINIKINIAI SIMPTOMAI, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Abstract

Ūminis pankreatitas nėštumo laikotarpiu yra reta būklė, pasireiškianti 1 iš 1000 arba 1 iš 10 000 nėštumų. Ligą gali sukelti įvairūs veiksniai – tulžies pūslės akmenligė, hipertrigliceridemija, rečiau – alkoholio vartojimas. Nors ūminis pankreatitas nėštumo laikotarpiu gali būti sieja­mas su tam tikra genetine predispozicija, dalies pacienčių etiologija laikoma idiopatine. Dažniausi simptomai – vir­šutinės dalies pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas. Nėš­čiųjų ūminis pankreatitas gali būti diagnozuojamas pavė­luotai, kai klinikinė išraiška klaidingai interpretuojama kaip sukelta nėštumo būklės. Šią ligą galima įtarti, kai pokyčiai stebimi tiriant kasos fermentus laboratoriniuose tyrimuose bei atliekant pilvo organų vaizdo tyrimus. Gydymo taktika priklauso nuo ligos etiologinių veiksnių bei sunkumo laipsnio – esant lengvai ligos eigai galima taikyti konservatyvųjį gydymą, o endoskopinė retrogra­dinė cholangiopankreatografija (ERCP) arba cholecis­tektomija rekomenduojamos nustačius biliarinės kilmės ūminį pankreatitą.