{"title":"POGIMDYMINĖ DEPRESIJA: EPIDEMIOLOGIJA, ETIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS IR PREVENCIJA","authors":"Gabrielė Zubrickytė, Aušrinė Mejerytė, Audrius Starkauskas","doi":"10.35988/sm-hs.2024.176","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Pogimdyminė depresija (PD) – viena dažniausių ir negalią sukeliančių komplikacijų po gimdymo. Sutrikimas pasireiškia apie 14 proc. nėščiųjų ar neseniai kūdikio susilaukusių moterų. Ligos patogenezė kol kas nėra aiški, tačiau manoma, jog daugiausia įtakos gali turėti biologiniai veiksniai – hormonai, genetika ir imuninė funkcija. Pogimdyminė depresija nepakankamai diagnozuojama dėl simptomų (miego sutrikimai, apetito pokyčiai, nuovargis, libido sumažėjimas, energijos stoka), kurie siejami su įprastiniais reiškiniais rūpinimosi naujagimiu laikotarpiu. Gydymo principai priklauso nuo simptomų sunkumo, pacientės būklės ir jos gebėjimo pasirūpinti kūdikiu. Dažniausiai taikomas kompleksinis gydymas, derinant psichoterapiją su medikamentiniu gydymu. Tinkami prevencijos metodai turi didelę reikšmę pogimdyminės depresijos simptomų pasireiškimui. Fizinis aktyvumas, sveika subalansuota mityba, pakankamas vitamino D kiekis moters organizme yra pagrindiniai šio sutrikimo prevencijos būdai.","PeriodicalId":517093,"journal":{"name":"Health Sciences","volume":"13 11","pages":""},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2024-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Health Sciences","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2024.176","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}
引用次数: 0
Abstract
Pogimdyminė depresija (PD) – viena dažniausių ir negalią sukeliančių komplikacijų po gimdymo. Sutrikimas pasireiškia apie 14 proc. nėščiųjų ar neseniai kūdikio susilaukusių moterų. Ligos patogenezė kol kas nėra aiški, tačiau manoma, jog daugiausia įtakos gali turėti biologiniai veiksniai – hormonai, genetika ir imuninė funkcija. Pogimdyminė depresija nepakankamai diagnozuojama dėl simptomų (miego sutrikimai, apetito pokyčiai, nuovargis, libido sumažėjimas, energijos stoka), kurie siejami su įprastiniais reiškiniais rūpinimosi naujagimiu laikotarpiu. Gydymo principai priklauso nuo simptomų sunkumo, pacientės būklės ir jos gebėjimo pasirūpinti kūdikiu. Dažniausiai taikomas kompleksinis gydymas, derinant psichoterapiją su medikamentiniu gydymu. Tinkami prevencijos metodai turi didelę reikšmę pogimdyminės depresijos simptomų pasireiškimui. Fizinis aktyvumas, sveika subalansuota mityba, pakankamas vitamino D kiekis moters organizme yra pagrindiniai šio sutrikimo prevencijos būdai.
产后抑郁症(PD)是产后最常见的致残性并发症之一。约有 14% 的孕妇或刚生完孩子的妇女会受到这种疾病的影响。这种疾病的发病机理尚不清楚,但人们认为激素、遗传和免疫功能等生物因素可能起了重要作用。由于产后抑郁症的症状(睡眠障碍、食欲改变、疲劳、性欲减退、乏力)与照顾新生儿期间的常见现象有关,因此诊断率较低。治疗原则取决于症状的严重程度、患者的病情及其照顾婴儿的能力。最常见的方法是综合治疗,将心理治疗和药物治疗结合起来。适当的预防方法对产后抑郁症状的表现有重要影响。体育锻炼、健康均衡的饮食和妇女体内充足的维生素 D 水平是预防这种疾病的主要方法。