TOTALINIS ŠLAUNIKAULIO ENDOPROTEZAVIMAS: KLINIKINIS ATVEJIS

Abstract

Pristatomas 52 metų paciento, kuris kreipėsi į rajono li­goninę dėl hemoraginio pūlingo sekreto iš kairės šlau­nies, klinikinis atvejis. Pacientui prieš 10 metų dėl lū­žio atlikta kairiojo šlaunikaulio osteosintezės operacija. Pooperaciniu laikotarpiu dėl infekcinės komplikacijos buvo pašalintos metalo konstrukcijos. Atliekant šalinimo operaciją, šlaunikaulyje buvo palikti keli nulūžę sraigtų segmentai, dėl kurių infekcinis procesas tęsėsi ir susifor­mavo sekretuojanti fistulė bei šlaunikaulio osteomielitas. Dėl infekcinio proceso pacientas buvo dar keletą kartų operuotas. Skirta antibiotikoterapija epizodiškai suma­žindavo uždegiminius rodiklius. Persistuojant infekcijai, tolesniam gydymui pervežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Ortopedijos trau­matologijos skyrių. Apžiūros metu pastebėta, jog kairė šlaunis edemiška, viršutiniame trečdalyje susiformavusi odos fistulė, per kurią skiriasi hemoraginis pūlingas sekretas. Dviejų krypčių rentgenogramoje matomas ne­sugijęs šlaunikaulio kūno lūžis – pseudoartrozė. Atliktas likusių svetimkūnių pašalinimas bei kaulo ir minkštųjų audinių debridementas, laikina fiksacija nerakinama in­trameduline vinimi, skirta vietinė ir sisteminė antibioti­koterapija. Po kurio laiko stebint atsinaujinusį infekcijos procesą, fistulę ir KT tyrime išliekančius sekvestrus per beveik visą šlaunikaulio kanalą, nuspręsta atlikti viso šlaunikaulio rezekciją, laikiną endoprotezavimą su ce­mentiniu intarpu, o sugydžius infekciją, atlikti totalinę šlaunikaulio endoprotezavimo operaciją. Šis atvejis pa­rodo, kad totalinis šlaunikaulio endoprotezavimas, gy­dant lėtinį ir išplitusį oseomielitą, gali ženkliai pagerinti pacientų išgyvenamumą ir gyvenimo kokybę, tačiau ši operacija vis dar išlieka diskutuotina tema gydytojo or­topedo traumatologo klinikinėje praktikoje.