ELEKTROKARDIOGRAFIJA SPORTE: NORMA IR PATOLOGIJA

Abstract

Kardiologinės kilmės ligos yra paplitusios ir dažnai tarp sveikais laikomų žmonių − sportininkų. Dažnai jos pa­sireiškia staigia mirtimi sporte. Svarbu, kad medicinos specialistai mokėtų atskirti patologijas sportininkų elek­trokardiografinio tyrimo analizės metu, kad išvengtų ir sumažintų letalios baigties dažnį. Atliekant sportininko kardiologinę medicininę analizę ir vertinant jo elektrokar­diogramą (EKG) galima rasti įvairių rezultatų, neatitin­kančių normos ribų. Tokie vidutinio ryškumo ar ryškūs bei struktūriniai pokyčiai sportininkų EKG pasireiškia maždaug 40 proc. šios populiacijos tiriamųjų [1]. Daž­niausiai šie pokyčiai susiję su fiziologine miokardo remo­deliacija [1]. Pagal tarptautines atletų elektrokardiogra­finių tyrimų interpretacijos gaires, nukrypimai EKG yra skirstomi į tris grupes: normalius, ribinius ir patologinius radinius. Pagal tai sprendžiama, ar pacientui reikalingas tolesnis išsamus kardiologinis ištyrimas [2].