Olga Vasiliauskienė, Monika Andriukaitytė, Ieva Šliuožaitė
{"title":"Lėtinės inkstų ligos diagnozės dažnumas tarp pacientų, sergančių arterine hipertenzija ir dauginėmis ligomis","authors":"Olga Vasiliauskienė, Monika Andriukaitytė, Ieva Šliuožaitė","doi":"10.37499/lbpg.1388","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Lėtine inkstų liga (LIL) serga daugiau nei 10 proc. visų pasaulio gyventojų ir ji yra viena pagrindinių mirtingumo priežasčių. Didelis sergančiųjų skaičius ir sunkios ligos pasekmės turėtų skatinti anksčiau nustatyti ligos rizikos veiksnius ir ją diagnozuoti, siekiant geresnės ligos prevencijos ir gydymo. Tyrimo tikslas. Nustatyti LIL diagnozės dažnį tarp dauginėmis ligomis sergančių pacientų. Metodai. Tyrime dalyvavo dauginėmis ligomis sergantys 40–85 metų pacientai (pacientai, kuriems diagnozuotos dvi ir daugiau lėtinių ligų), kuriems nustatyta arterinė hipertenzija ir bent viena kita lėtinė liga, tarp kurių – LIL. Duomenys apie diagnozes surinkti iš pacientų ir jų sveikatos istorijų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS“ programinį paketą. Gauti duomenys pateikiami vidurkiu ir standartiniu nuokrypiu (SD). Skirstiniai neatitiko normalumo kriterijų, todėl jie lyginami taikant neparametrinį Mano Vitnio testą. Hipotezėms tikrinti taikytas chi kvadrato (χ2) kriterijus. Duomenys laikomi statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavo 793 respondentai, iš kurių 48 (6,1 proc.) nustatyta LIL diagnozė (N18). Visų tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 64,34 ± 9,735 metai. Sergančiųjų LIL amžiaus vidurkis buvo 69,85 ± 9,68 metai ir jie buvo statistiškai reikšmingai (p < 0,001) vyresni. Respondentai, kuriems diagnozuota LIL, statistiškai reikšmingai dažniau nedirbo (χ2 = 22,233, p < 0,001). Visų tiriamųjų sistolinio arterinio kraujo spaudimo (sAKS) vidurkis buvo 139,985 ± 17,5516 mm Hg. Respondentų, kuriems diagnozuota LIL, sAKS vidurkis buvo 145,000 ± 13,6477 mm Hg ir jis buvo statistiškai reikšmingai (p = 0,022) aukštesnis. Respondentai, kuriems diagnozuota LIL, vertino savo sveikatą statistiškai reikšmingai blogiau (p = 0,027) ir patyrė statistiškai reikšmingai didesnę gydymo naštą (p = 0,004). Išvados. LIL diagnozė dažniau nustatyta vyresnio amžiaus pacientams, kurių sAKS aukštesnis. Pacientai, kuriems diagnozuota LIL, dažniau nedirbo, prasčiau vertino savo sveikatą ir nurodė, kad patiria didesnę gydymo naštą. Didesnė tikimybė, jog LIL diagnozė bus nustatyta vyresnio amžiaus pacientams, kurių sAKS yra aukštesnis ir kurie serga daugiau nei viena lėtine liga.","PeriodicalId":510598,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"45 6","pages":""},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2024-04-15","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Lithuanian General Practitioner","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1388","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}
引用次数: 0
Abstract
Lėtine inkstų liga (LIL) serga daugiau nei 10 proc. visų pasaulio gyventojų ir ji yra viena pagrindinių mirtingumo priežasčių. Didelis sergančiųjų skaičius ir sunkios ligos pasekmės turėtų skatinti anksčiau nustatyti ligos rizikos veiksnius ir ją diagnozuoti, siekiant geresnės ligos prevencijos ir gydymo. Tyrimo tikslas. Nustatyti LIL diagnozės dažnį tarp dauginėmis ligomis sergančių pacientų. Metodai. Tyrime dalyvavo dauginėmis ligomis sergantys 40–85 metų pacientai (pacientai, kuriems diagnozuotos dvi ir daugiau lėtinių ligų), kuriems nustatyta arterinė hipertenzija ir bent viena kita lėtinė liga, tarp kurių – LIL. Duomenys apie diagnozes surinkti iš pacientų ir jų sveikatos istorijų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS“ programinį paketą. Gauti duomenys pateikiami vidurkiu ir standartiniu nuokrypiu (SD). Skirstiniai neatitiko normalumo kriterijų, todėl jie lyginami taikant neparametrinį Mano Vitnio testą. Hipotezėms tikrinti taikytas chi kvadrato (χ2) kriterijus. Duomenys laikomi statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavo 793 respondentai, iš kurių 48 (6,1 proc.) nustatyta LIL diagnozė (N18). Visų tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 64,34 ± 9,735 metai. Sergančiųjų LIL amžiaus vidurkis buvo 69,85 ± 9,68 metai ir jie buvo statistiškai reikšmingai (p < 0,001) vyresni. Respondentai, kuriems diagnozuota LIL, statistiškai reikšmingai dažniau nedirbo (χ2 = 22,233, p < 0,001). Visų tiriamųjų sistolinio arterinio kraujo spaudimo (sAKS) vidurkis buvo 139,985 ± 17,5516 mm Hg. Respondentų, kuriems diagnozuota LIL, sAKS vidurkis buvo 145,000 ± 13,6477 mm Hg ir jis buvo statistiškai reikšmingai (p = 0,022) aukštesnis. Respondentai, kuriems diagnozuota LIL, vertino savo sveikatą statistiškai reikšmingai blogiau (p = 0,027) ir patyrė statistiškai reikšmingai didesnę gydymo naštą (p = 0,004). Išvados. LIL diagnozė dažniau nustatyta vyresnio amžiaus pacientams, kurių sAKS aukštesnis. Pacientai, kuriems diagnozuota LIL, dažniau nedirbo, prasčiau vertino savo sveikatą ir nurodė, kad patiria didesnę gydymo naštą. Didesnė tikimybė, jog LIL diagnozė bus nustatyta vyresnio amžiaus pacientams, kurių sAKS yra aukštesnis ir kurie serga daugiau nei viena lėtine liga.