{"title":"Pirmosios 1000 vaiko gyvenimo dienų kaip viešosios politikos problemos pateiktis","authors":"Ilona Tamutienė, Vaida Auglytė","doi":"10.5755/j01.ppaa.53.1.34281","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Šio straipsnio tikslas – atskleisti mokslu grįstų pirmųjų 1000 vaiko gyvenimo dienų problemų pateiktis ir jų pozicionavimą Lietuvoje. Straipsnis remiasi naratyvine literatūros apžvalga. Duomenys analizuojami taikant viešosios politikos rėminimo prieigą, apsiribojant skirtingų problemos pateikčių (rėminimų) identifikavimu. Atliktas tyrimas leido išskirti šias pagrindinės pirmųjų 1000 vaiko gyvenimo dienų problemų pateiktis: 1) biomedicininę (pabrėžia aplinkos poveikį vaiko raidai bei jo sveikatos rezultatams ateityje); 2) socioekonominę (pabrėžia skurdo įtaką vaiko raidai, investicijų į ankstyvąją vaikystę atsiperkamumą, būsimo žmogiškojo kapitalo stiprinimą); 3) puoselėjančios globos (pabrėžia sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos, mitybos, atliepiančio santykio elementų svarbą). 4) tvaraus vystymosi (pabrėžia rūpestį ankstyvąja vaikyste, būtinybę spręsti sveikatos, skurdo, aplinkos apsaugos problemas bei taikos ir solidarumo stiprinimo poreikį. Visos pateiktys sutelkia dėmesį į vaiko gyvenimo kelio perspektyvą bei tarpgeneracinę problemų prigimtį. Skirtingų disciplinų problemų pateiktys nekonkuruoja tarpusavyje, o sudaro pagrindą ankstyvosios vaikystės vystymo politikos darbotvarkei.\nTyrimas atskleidė, kad Lietuvoje vyrauja išskirtinai biomedicininė problemos pateiktis. Nors Lietuvos švietimo sistemoje ankstyvasis ugdymas apibrėžiamas kaip ikimokyklinis (traktuojamas nuo vaiko gimimo), tačiau pirmųjų 1000 vaiko gyvenimo dienų ugdymo sprendiniai paliekami išskirtinai tėvų atsakomybei. Socialiniame sektoriuje pirmosios 1000 dienų labiau siejamos su apsauga nuo smurto gimus vaikui. Nėščiųjų ir vaikų prevencinė sveikatos priežiūra Lietuvoje vykdoma nusistovėjusia bendra tvarka, neišskiriant pažeidžiamų grupių ir neteikiant prioriteto pirmosioms 1000 vaiko gyvenimo dienų. Šiame lauke stokojama sisteminių tyrimų, advokataujančių koalicijų bei problemos įtraukimo į politinę darbotvarkę. Rekomenduojama finansuoti pirmųjų 1000 vaiko gyvenimo dienų tarpdisciplininius tyrimus, kurti advokataujančias koalicijas ir valstybinę pirmųjų 1000 vaiko gyvenimo dienų programą Lietuvoje.","PeriodicalId":47076,"journal":{"name":"Public Policy and Administration","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":2.9000,"publicationDate":"2024-03-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Public Policy and Administration","FirstCategoryId":"91","ListUrlMain":"https://doi.org/10.5755/j01.ppaa.53.1.34281","RegionNum":4,"RegionCategory":"管理学","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"Q1","JCRName":"PUBLIC ADMINISTRATION","Score":null,"Total":0}
引用次数: 0
Abstract
Šio straipsnio tikslas – atskleisti mokslu grįstų pirmųjų 1000 vaiko gyvenimo dienų problemų pateiktis ir jų pozicionavimą Lietuvoje. Straipsnis remiasi naratyvine literatūros apžvalga. Duomenys analizuojami taikant viešosios politikos rėminimo prieigą, apsiribojant skirtingų problemos pateikčių (rėminimų) identifikavimu. Atliktas tyrimas leido išskirti šias pagrindinės pirmųjų 1000 vaiko gyvenimo dienų problemų pateiktis: 1) biomedicininę (pabrėžia aplinkos poveikį vaiko raidai bei jo sveikatos rezultatams ateityje); 2) socioekonominę (pabrėžia skurdo įtaką vaiko raidai, investicijų į ankstyvąją vaikystę atsiperkamumą, būsimo žmogiškojo kapitalo stiprinimą); 3) puoselėjančios globos (pabrėžia sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos, mitybos, atliepiančio santykio elementų svarbą). 4) tvaraus vystymosi (pabrėžia rūpestį ankstyvąja vaikyste, būtinybę spręsti sveikatos, skurdo, aplinkos apsaugos problemas bei taikos ir solidarumo stiprinimo poreikį. Visos pateiktys sutelkia dėmesį į vaiko gyvenimo kelio perspektyvą bei tarpgeneracinę problemų prigimtį. Skirtingų disciplinų problemų pateiktys nekonkuruoja tarpusavyje, o sudaro pagrindą ankstyvosios vaikystės vystymo politikos darbotvarkei.
Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje vyrauja išskirtinai biomedicininė problemos pateiktis. Nors Lietuvos švietimo sistemoje ankstyvasis ugdymas apibrėžiamas kaip ikimokyklinis (traktuojamas nuo vaiko gimimo), tačiau pirmųjų 1000 vaiko gyvenimo dienų ugdymo sprendiniai paliekami išskirtinai tėvų atsakomybei. Socialiniame sektoriuje pirmosios 1000 dienų labiau siejamos su apsauga nuo smurto gimus vaikui. Nėščiųjų ir vaikų prevencinė sveikatos priežiūra Lietuvoje vykdoma nusistovėjusia bendra tvarka, neišskiriant pažeidžiamų grupių ir neteikiant prioriteto pirmosioms 1000 vaiko gyvenimo dienų. Šiame lauke stokojama sisteminių tyrimų, advokataujančių koalicijų bei problemos įtraukimo į politinę darbotvarkę. Rekomenduojama finansuoti pirmųjų 1000 vaiko gyvenimo dienų tarpdisciplininius tyrimus, kurti advokataujančias koalicijas ir valstybinę pirmųjų 1000 vaiko gyvenimo dienų programą Lietuvoje.
期刊介绍:
Public Policy and Administration is the journal of the UK Joint University Council (JUC) Public Administration Committee (PAC). The journal aims to publish original peer-reviewed material within the broad field of public policy and administration. This includes recent developments in research, scholarship and practice within public policy, public administration, government, public management, administrative theory, administrative history, and administrative politics. The journal seeks to foster a pluralistic approach to the study of public policy and administration. International in readership, Public Policy and Administration welcomes submissions for anywhere in the world, from both academic and practitioner communities.