Kilmė įpareigoja: decorum grafų Zabielų Paežerių dvaro rūmuose

Q4 Arts and Humanities

Acta Academiae Artium Vilnensis Pub Date : 2023-10-16 DOI:10.37522/aaav.110-111.2023.181

Marius Daraškevičius

{"title":"Kilmė įpareigoja: decorum grafų Zabielų Paežerių dvaro rūmuose","authors":"Marius Daraškevičius","doi":"10.37522/aaav.110-111.2023.181","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Straipsnyje analizuojamas decorum principų taikymas rūmų architektūroje Lietuvoje XVIII amžiuje. Atvejo studijai pasirinkti XVIII a. pabaigoje statyti grafų Zabielų Paežerių dvaro rūmai. Apšvietos epochoje decorum klausimui rūmų architektūroje buvo skiriamas didelis dėmesys. Kaip ir geros manieros, geras architektūrinis decorum nebuvo privalomas, tačiau jo įprastai buvo paisoma, atsižvelgiama projektuojant pastatų fasadus, interjerus, kuriant planinę-funkcinę struktūrą. Pirmoji šį klausimą, aptardama Paežerių dvaro rūmų skulptūrinį dekorą, palietė menotyrininkė Aleksandra Aleksandravičiūtė. Šiame straipsnyje diskusija tęsiama – nagrinėjama Paežerių dvaro rūmų patalpų planinė-funkcinė struktūra ir išlikusių erdvių puošybos santykis su kambarių paskirtimi remiantis decorum principais. Nėra išlikęs rūmų projektas, nesant inventorinių dokumentų, vienintelė galimybė, leidžianti kalbėti apie šių rūmų planinę-funkcinę struktūrą, yra pats objektas, analogai bei architektūros teorijoje cirkuliavę pavyzdžiai. Tyrime siekiama įvertinti, ar Paežerių rūmuose buvo taikyti decorum principai atsižvelgiant į aukštą grafų Zabielų padėtį visuomenėje ir su jų statusu siejamomis funkcijomis – socialine, reprezentacine ir, žinoma, privačia. Šis tyrimas gali būti taikomas analizuojant ir kitus panašaus laikotarpio objektus, kuriant muziejines ekspozicijas, ekskursijų maršrutus ir edukacijas.","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2023-10-16","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Acta Academiae Artium Vilnensis","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.37522/aaav.110-111.2023.181","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"Q4","JCRName":"Arts and Humanities","Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

Abstract

Straipsnyje analizuojamas decorum principų taikymas rūmų architektūroje Lietuvoje XVIII amžiuje. Atvejo studijai pasirinkti XVIII a. pabaigoje statyti grafų Zabielų Paežerių dvaro rūmai. Apšvietos epochoje decorum klausimui rūmų architektūroje buvo skiriamas didelis dėmesys. Kaip ir geros manieros, geras architektūrinis decorum nebuvo privalomas, tačiau jo įprastai buvo paisoma, atsižvelgiama projektuojant pastatų fasadus, interjerus, kuriant planinę-funkcinę struktūrą. Pirmoji šį klausimą, aptardama Paežerių dvaro rūmų skulptūrinį dekorą, palietė menotyrininkė Aleksandra Aleksandravičiūtė. Šiame straipsnyje diskusija tęsiama – nagrinėjama Paežerių dvaro rūmų patalpų planinė-funkcinė struktūra ir išlikusių erdvių puošybos santykis su kambarių paskirtimi remiantis decorum principais. Nėra išlikęs rūmų projektas, nesant inventorinių dokumentų, vienintelė galimybė, leidžianti kalbėti apie šių rūmų planinę-funkcinę struktūrą, yra pats objektas, analogai bei architektūros teorijoje cirkuliavę pavyzdžiai. Tyrime siekiama įvertinti, ar Paežerių rūmuose buvo taikyti decorum principai atsižvelgiant į aukštą grafų Zabielų padėtį visuomenėje ir su jų statusu siejamomis funkcijomis – socialine, reprezentacine ir, žinoma, privačia. Šis tyrimas gali būti taikomas analizuojant ir kitus panašaus laikotarpio objektus, kuriant muziejines ekspozicijas, ekskursijų maršrutus ir edukacijas.

查看原文本刊更多论文

起源：扎比尔斯-帕泽里艾伯爵庄园宫殿中的礼仪

文章分析了装饰原则在 18 世纪立陶宛宫殿建筑中的应用。案例研究选择了建于 18 世纪末的扎比尔斯伯爵 Paežeriai 庄园的宫殿。在启蒙运动时期，宫殿建筑的礼仪问题受到极大关注。就像良好的礼仪一样，良好的建筑礼仪并不是强制性的，但它通常受到尊重，并在建筑外立面、内部装饰和规划功能结构的设计中得到考虑。艺术史学家亚历山大-亚历山德拉维奇（Aleksandra Aleksandravičiūtė）是第一个探讨这一问题的人，他讨论了 Paežeriai 庄园的雕塑装饰。本文将继续讨论 Paežeriai 庄园房间的平面功能结构，以及现存空间的装饰与基于装饰原则的房间用途之间的关系。由于没有保存下来的宫殿设计图，也没有清单文件，讨论宫殿规划功能结构的唯一可能就是该建筑本身、其类似物以及建筑理论中流传的例子。本研究旨在评估 Paežeriai 宫殿是否采用了礼仪原则，同时考虑到扎比勒家族在社会中的崇高地位以及与其地位相关的功能--社会功能、代表功能，当然还有私人功能。这项研究可用于分析类似时期的其他物品，也可用于创建博物馆展览、旅游路线和教育。

本文章由计算机程序翻译，如有差异，请以英文原文为准。

求助全文

约1分钟内获得全文求助全文

来源期刊

Acta Academiae Artium Vilnensis Arts and Humanities-Visual Arts and Performing Arts

CiteScore

0.10

自引率

0.00%

发文量