Altorių spalvingumas ir ikonografija XVII a. pirmoje pusėje Vilniaus vyskupijos bažnyčiose

Abstract

1653–1654 m. buvo vykdyta plati Vilniaus vyskupijos parapijų vizitacija, kurios nemažai aktų yra išlikę. Lyginant su ankstesnėmis, tuo metu rinkta labai plati informacija apie parapijas, bažnyčių pastatus, dvasininkus. Todėl šie vizitacijų aktai teikia vertingų duomenų apie padėtį tuometinėje Vil- niaus vyskupijoje. Svarbu ir tai, kad išlikusiuose aprašyta reikšminga šios vyskupijos bažnyčių dalis – iš viso 136 parapijos, veikusios 10 dekanatų iš tuo metu buvusių 26. Straipsnyje kreipiamas dėmesys į bažnyčių altorius, konkrečiau – į du jų aspektus. Apžvelgiama, kokia buvo altorinių paveikslų ikonografija, tiesiogiai liudijanti apie religinį pamaldumą ir šventųjų gerbimą. Panašiai kaip ir visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau – LDK), dau- giausia pagarbos ir pamaldumo tekdavo Švč. Mergelei Marijai, neretos buvo Kristaus ir Švč. Trejybės temos. Taip pat analizuojama, kokiomis spalvomis būdavo dekoruojami bažnyčių altoriai. Tai, kad labai mažai išliko altorių ir žinios apie jų spalvingumą yra kuklios, lėmė, jog iki šiol tokio ankstyvo laikotarpio altorių spalvos kol kas nebuvo aptartos. Šiame straipsnyje patei- kiamos išvados rodo, kad altoriai dažniausiai būdavo dažomi liturginėmis spalvomis, tačiau taip pat itin populiarios buvo juoda ir su Švč. Mergelės Marijos gerbimu siejama žydra spalvos. Šie tyrimai ateityje galės būti nau- dingi platesniems spalvingumo klausimams XVII a. LDK aptarti.