{"title":"Nuo senėjimo vaistų… yra?","authors":"Vaiva Zinkevičiūtė","doi":"10.37499/lbpg.1201","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Pasaulio populiacijai senstant, vis svarbesnis veiksnys sveikatai vertinti tampa ne tikėtina gyvenimo trukmė, bet tikėtina sveiko gyvenimo trukmė. Vis daugėjant senyvo amžiaus žmonių, svarbiau tampa suprasti ir valdyti senėjimo mechanizmus. Vienas jų yra oksidacinis stresas. Laisvieji deguonies ir azoto radikalai (RONS) organizme atsiranda keliais endogeniniais ir egzogeniniais keliais, sukeldami oksidacinį stresą, o jo neigiamas poveikis yra pašalinamas antioksidacinės apsauginės organizmo sistemos. Oksidacinis stresas yra apibrėžiamas pusiausvyros sutrikimu tarp neigiamo RONS poveikio ir antioksidacinės sistemos veiksmingumo. Oksidacinio streso senėjimo teorija teigia, jog su senėjimu susijusį audinių ir organų funkcijos mažėjimą sukelia būtent minėtų laisvųjų deguonies ir azoto radikalų neigiamas kumuliatyvinis poveikis. Oksidacinis stresas ilgalaikėje perspektyvoje sukelia lėtines ligas, tokias kaip širdies ir kraujagyslių sistemos, lėtinę inkstų, lėtinę obstrukcinę plaučių, neurodegeneracines ir onkologines ligas. Kadangi egzistuoja egzogeninis antioksidantų patekimo į organizmą kelias, o oksidacinis stresas turi tokią svarbią įtaką įvairių lėtinių ligų patogenezėje, daug vilties teikia potenciali antioksidacinė terapija, įtraukianti maistines medžiagas bei subalansuotą fizinį aktyvumą.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"48 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2023-05-12","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Lithuanian General Practitioner","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1201","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}
引用次数: 0
Abstract
Pasaulio populiacijai senstant, vis svarbesnis veiksnys sveikatai vertinti tampa ne tikėtina gyvenimo trukmė, bet tikėtina sveiko gyvenimo trukmė. Vis daugėjant senyvo amžiaus žmonių, svarbiau tampa suprasti ir valdyti senėjimo mechanizmus. Vienas jų yra oksidacinis stresas. Laisvieji deguonies ir azoto radikalai (RONS) organizme atsiranda keliais endogeniniais ir egzogeniniais keliais, sukeldami oksidacinį stresą, o jo neigiamas poveikis yra pašalinamas antioksidacinės apsauginės organizmo sistemos. Oksidacinis stresas yra apibrėžiamas pusiausvyros sutrikimu tarp neigiamo RONS poveikio ir antioksidacinės sistemos veiksmingumo. Oksidacinio streso senėjimo teorija teigia, jog su senėjimu susijusį audinių ir organų funkcijos mažėjimą sukelia būtent minėtų laisvųjų deguonies ir azoto radikalų neigiamas kumuliatyvinis poveikis. Oksidacinis stresas ilgalaikėje perspektyvoje sukelia lėtines ligas, tokias kaip širdies ir kraujagyslių sistemos, lėtinę inkstų, lėtinę obstrukcinę plaučių, neurodegeneracines ir onkologines ligas. Kadangi egzistuoja egzogeninis antioksidantų patekimo į organizmą kelias, o oksidacinis stresas turi tokią svarbią įtaką įvairių lėtinių ligų patogenezėje, daug vilties teikia potenciali antioksidacinė terapija, įtraukianti maistines medžiagas bei subalansuotą fizinį aktyvumą.