Pedagogų poreikio prognozavimo sistema

Abstract

Pedagogų poreikio prognozavimo sistemą1 analizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, LR švietimo ir mokslo ministerija, MOSTA, Europos Komisija bei tyrimo ekspertai. 2018 m. birželio 28 d. buvo pristatyti pedagogų poreikio prognozavimo sistemos rezultatai ir pedagogų poreikio darbo rinkoje prognozės. Kai kurie analizės rezultatai gilesnių tyrimų kaip ir nereikalavo, nes konstatuojama, kad pedagoginį darbą dirbančių asmenų populiacija sparčiai sensta, o stojančiųjų į pedagogo kvalifikaciją teikiančias studijas skaičius mažėja. Todėl analitikai kėlė prielaidą, kad pensijos amžių pasiekusių pedagogų nepakeis nauja karta. Tokią hipotezę kelia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) analitikai, pristatę pedagogų poreikio prognozavimo modelį2. Pasak MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovo Gintauto Jakšto, priežasčių skirti daugiau dėmesio pedagogų planavimui yra ir daugiau. „2012 m. pedagogikos krypties bakalauro studijas baigė beveik 2 400 absolventų, pernai – vos 800. Tik mažiau nei pusė pedagogo kvalifikaciją įgijusių absolventų dirba mokytojais. Per penkerius metus paruošėme beveik 1 200 kūno kultūros mokytojų ir vos 32 asmenis, galinčius dirbti chemijos mokytojais. O jei pažvelgtume į Lietuvos žemėlapį matytume, kad net trečdalyje savivaldybių didžiausią dalį dirbančių pensinio amžiaus mokytojų sudaro būtent chemijos mokytojai“, – sako G. Jakštas. Nustatant pedagogų paklausą, derinami mokinių ir pedagogų kaitos kintamieji rodikliai bei numatomi diegiamų politikos priemonių rezultatai. Pedagogų pasiūlos nustatymas apima rengiamų studentų, nekvalifikuotų pedagogų ir neaktyvių pedagogų skaičių. Planuojant pedagogų poreikį, pasak MOSTOS analitikų, svarbu atsižvelgti ir į tokius veiksnius kaip migracija bei gimstamumas. Modelis apima mokytojų amžiaus kaitos tendencijas, tikėtinas pasitraukimo iš sistemos galimybes, skirtumus tarp savivaldybių, miesto ir kaimo mokyklų, mokinių