Lietuvos urbanistinių sistemų transformacijos ir mutacijos

Abstract

Santrauka Straipsnyje aptariamas Lietuvos naujos urbanistinės praktikos ir teorijos kūrimosi procesas, kuris daugeliu atvejų yra nesėkmingas. Per 20 m. susiformavo 3 probleminės sritys: savaiminiai spontani[sbreve]ki procesai – miesto rūdijimas arba mutacijos – nėra oficialiai pripažinti; suplanuotos miestų struktūrų transformacijos – jos neturi įvertinimo ir įgyvendinimo priemonių; mokslinės ir profesinės veiklos devalvavimas. Nagrinėjamos urbanistinio planavimo ir jo įgyvendinimo per tam tikrą laiką ir tam tikroje erdvėje disproporcijos, darniosios plėtros principų ir realiai vykstancių urbanistinių mutacijų turinio vektorių esminis i[sbreve]siskyrimas. Siūlomi esminiai pakeitimai: pripažinti realiai egzistuojancius procesus ir urbanistinių sistemų įvairove bei procesų tikimybinį pobūdį; periodinį planavimą transformuoti į testinį lankstų procesą; planavimo sprendinių privalomumą – į rekomendacijas; pripažinti visuomenės dalyvavimo privacių ir vie[sbreve]ų interesų atskyrimo pagrindimą planavimo procese...