Krūties vėžio pirminė profilaktika bei prevencinės programos vykdymo Lietuvoje ir pasaulyje apžvalga

Abstract

Krūties vėžys – tai dažniausiai nustatoma onkologinė liga moterims Lietuvoje ir pasaulyje. 90–95 proc. krūtų vėžio atvejų susiję su aplinkos veiksniais ir gyvenimo būdu, kurių pašalinimas pirminės profilaktikos metu gali prisidėti prie sergamumo ir mirtingumo mažėjimo. Daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje, vykdomos atrankinės gyventojų sveikatos patikros programos. Jos skirtos nustatyti ikinavikinius pokyčius ir kliniškai dar nepasireiškiančius navikus. Anksti nustačius ligą ir laiku pradėjus gydymą, užkertamas kelias vėžiui išplisti. Tikslas. Analizuojant mokslinę literatūrą, išnagrinėti ir aprašyti Lietuvoje bei kitose pasaulio šalyse vykdomas prevencines krūties vėžio programas. Metodika. Į literatūros apžvalgą įtraukti straipsniai, kuriuose skelbiama informacija ir duomenys apie krūtų vėžio profilaktiką bei prevencines programas Lietuvoje bei užsienio šalyse. Paieška buvo atlikta „PubMed“ bei „ScienceDirect“ duomenų bazėse. Į apžvalgą įtraukti straipsniai lietuvių bei anglų kalba, kurių pavadinimas, santrauka arba reikšminiai žodžiai nurodė, kad straipsnis atitinka temą. Paieškai vartoti reikšminiai žodžiai: breast cancer, breast cancer prevention, breast cancer prevention programs. Apžvelgtos publikacijos yra ne senesnės nei 10 metų. Rezultatai. Svarbu gerinti moterų žinias apie jų elgsenos įtaką krūties vėžio vystymuisi ir šviesti apie galimybes suvaldyti šią ligą, keičiant savo įpročius. Lietuvoje visuomenės informuotumas dėl krūtų vėžio profilaktikos bei prevencijos didėja, tačiau moterų, besikreipiančių atlikti diagnostinius tyrimus, skaičius vis dar per mažas, o tai lemia nuolat didėjantį sergamumą bei mirtingumą. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į pastebėtus moterų, dalyvavusių prevencinėse programose, rodiklių netolygumus savivaldybėse bei laikotarpius tarp paslaugų suteikimo sveikatos priežiūros sistemoje. Dabartinės atrankos strategijos ir paskelbtos atrankos gairės visame pasaulyje skiriasi, tai atspindi tikslinių amžiaus grupių ir patikros intervalų skirtumai. Naujų krūtų vėžio atvejų daugiausiai fiksuota ekonomiškai besivystančiose šalyse, mažesnis krūties vėžio dažnis fiksuojamas mažiau išsivysčiusiose šalyse. Atliekant prevencinių programų vykdymo ir veiksmingumo vertinimus, reiktų atsižvelgti į pastebėtus prevencinių programų trūkumus, tokius kaip klaidingai diagnozuotas vėžys ir taikomas gydymas, klaidingai teigiami bei klaidingai neigiami mamografijos rezultatai.