G. Gedvilaitė, Alvita Steponavičiūtė, Jūratė Masalskienė
{"title":"Albumino ir diuretikų terapijos indikacijos bei veiksmingumas, gydant vaikų nefrozinį sindromą","authors":"G. Gedvilaitė, Alvita Steponavičiūtė, Jūratė Masalskienė","doi":"10.37499/lbpg.1214","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Tikslas. Įvertinti albumino ir diuretikų terapijos indikacijas bei veiksmingumą, gydant vaikų nefrozinį sindromą. Tyrimo metodai. Atlikta vaikų, sirgusių nefroziniu sindromu ir gydytų Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje, I vaikų ligų skyriuje, retrospektyvioji 2017–2021 m. ligos istorijų duomenų analizė. Iš viso užregistruotas 71 nefrozinio sindromo atvejis. Tiriamieji buvo padalyti į dvi grupes: 1) kuriems skirti tik gliukokortikoidai, gliukokortikoidai ir furozemidas arba gliukokortikoidai ir albuminas (n = 32); 2) kuriems skirti gliukokortikoidai kartu su albumino ir furozemido deriniu (n = 36). Statistinei analizei naudotas Pearsono chi kvadrato (χ2) kriterijus ir Mann-Whitney testas. Rezultatai. Vienkartinė albumino infuzija skirta 25,5 proc. pacientų. Pirmoje grupėje diurezė, išvykstant iš stacionaro, buvo normali 75,8 proc. pacientų, o antroje grupėje – 94,9 proc. (p = 0,019). Tarp minėtų grupių lovadienių skaičius statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Išvados. Skiriant albumino ir furozemido derinį, dažniau nustatyta normali diurezė, išvykstant iš stacionaro, tačiau lovadienių skaičiaus sumažėjimo nenustatyta. Medikamentai rekomenduojami tik pagal indikacijas.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"26 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2023-06-15","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Lithuanian General Practitioner","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1214","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}
引用次数: 0
Abstract
Tikslas. Įvertinti albumino ir diuretikų terapijos indikacijas bei veiksmingumą, gydant vaikų nefrozinį sindromą. Tyrimo metodai. Atlikta vaikų, sirgusių nefroziniu sindromu ir gydytų Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje, I vaikų ligų skyriuje, retrospektyvioji 2017–2021 m. ligos istorijų duomenų analizė. Iš viso užregistruotas 71 nefrozinio sindromo atvejis. Tiriamieji buvo padalyti į dvi grupes: 1) kuriems skirti tik gliukokortikoidai, gliukokortikoidai ir furozemidas arba gliukokortikoidai ir albuminas (n = 32); 2) kuriems skirti gliukokortikoidai kartu su albumino ir furozemido deriniu (n = 36). Statistinei analizei naudotas Pearsono chi kvadrato (χ2) kriterijus ir Mann-Whitney testas. Rezultatai. Vienkartinė albumino infuzija skirta 25,5 proc. pacientų. Pirmoje grupėje diurezė, išvykstant iš stacionaro, buvo normali 75,8 proc. pacientų, o antroje grupėje – 94,9 proc. (p = 0,019). Tarp minėtų grupių lovadienių skaičius statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Išvados. Skiriant albumino ir furozemido derinį, dažniau nustatyta normali diurezė, išvykstant iš stacionaro, tačiau lovadienių skaičiaus sumažėjimo nenustatyta. Medikamentai rekomenduojami tik pagal indikacijas.