Depresijos diagnostikos ir gydymo aktualijos šeimos gydytojo darbe

Abstract

Tyrimo tikslas. Apžvelgti šeimos medicinos gydytojo profesinę kompetenciją, susijusią su suaugusiųjų depresijos sutrikimų tyrimu, įtarimu, diferenciavimu, diagnostika bei gydymu. Tyrimo metodai. Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“ analizė, respublikinės įstatyminės bazės apžvalga skirta šeimos gydytojams, mokslinės literatūros apžvalga. Rezultatai. Šeimos gydytojas turi gebėti atlikti psichikos būklės tyrimą, įtarti, diferencijuoti, diagnozuoti ir gydyti suaugusiųjų lengvus bei vidutinio sunkumo depresinius sutrikimus. Depresijos epizodas diagnozuojamas vadovaujantis Tarptautinėmis ligų klasifikacijos kriterijais (TLK-10-AM). Pagrindiniai depresijos simptomai: liūdna nuotaika, interesų ir pasitenkinimo, energijos ir aktyvumo sumažėjimas. Lengvo ir vidutinio sunkumo depresijos epizodas diferencijuojamas nuo fiziologinių emocinių reakcijų bei kitų psichikos sutrikimų. Depresijos gydymas yra simptominis, orientuotas į klinikinių simptomų redukciją. Lengvos depresijos epizodo metu taikomas nemedikamentinis gydymas, vidutinio bei sunkaus depresijos epizodo metu kartu su nemedikamentinėmis priemonėmis skiriami ir medikamentai. Medikamentinio gydymo tikslas – pasiekti visišką ligos remisiją. Depresijos gydymas apima ūminę (6–12 sav.), tęstinę (4–9 mėn.) bei palaikomąją fazes. Pirmojo pasirinkimo antidepresantais šeimos gydytojo darbe laikytini selektyvaus serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Antidepresanto veiksmingumas vertinamas praėjus ne mažiau kaip 2–3 savaitėms nuo vartojimo pradžios. Išvados. Dažniausiai dėl pablogėjusios psichikos būsenos pacientai kreipiasi į pirminį asmens sveikatos priežiūros centrą. Ankstyvas depresijos simptomų atpažinimas, diagnozavimas bei gydymas šeimos gydytojo darbe yra svarbūs veiksniai, lemiantys asmens psichikos sveikatos gerovę.