Šeimos gydytojo taktika karščiuojant kūdikiui arba vaikui iki 36 mėn. amžiaus

Abstract

Tikslas. Išanalizuoti karščiuojančių kūdikių ir vaikų iki 36 mėn. amžiaus gydymo taktiką, parengiant sisteminę literatūros apžvalgą. Tyrimo metodai. Literatūros paieška buvo atlikta „PubMed“, „ClinicalKey“, „New England Journal of Medicine“, „Cochrane Library“ duomenų bazėse. Duomenų bazėse literatūros šaltinių buvo ieškoma pagal reikšminius žodžius: children fever, fever phobia, definition, treatment, diagnostic, management, guidelines. Analizuoti įvairaus pobūdžio moksliniai straipsniai – apžvalginiai, retrospektyviųjų tyrimų, metaanalizių ir kitų tipų: apie vaikų karščiavimą, diagnostiką, gydymo taktiką, rekomendacijas. Išvados. Kūdikių ir vaikų karščiavimas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurios kreipiamasi į gydymo įstaigą. Karščiavimas gali būti naudingas, mažinant bakterijų ir virusų kiekį, sergant infekcinėmis ligomis, todėl antipiretinių medikamentų vartojimas nebūtinai yra naudingas. Pagrindinis neigiamas karščiavimo poveikis yra vaiko jaučiamas diskomfortas. Klinikinis vaiko vertinimas yra svarbiausia konsultacijos dalis. Karščiavimas nėra pagrindinis rodiklis, vertinant vaiko būklę. Tinkamai atlikti įvertinimą padeda „Šviesoforo sistema“, su kuria galima nustatyti sunkios ligos tikimybę, bei tolesnę gydymo taktiką. Svarbu įvertinti medikamentų poreikį, pagrindinių medikamentų – paracetamolio bei ibuprofeno – dozavimą, paros dozę, vienkartinę dozę, intervalus tarp medikamentų vartojimo.