Metabolinio sindromo diagnostikos ir gydymo principai. I dalis

Abstract

Metabolinis sindromas (MetS), kurio paplitimas visame pasaulyje didėja, yra dažnas medžiagų apykaitos sutrikimas, atsirandantis dėl didėjančio nutukimo paplitimo. Ši klinikinė būklė susideda iš komponentų, tokių kaip atsparumas insulinui, sutrikusi gliukozės tolerancija, pilvinis nutukimas, sumažėjusi didelio tankio lipoproteinų (DTL), padidėjęs trigliceridų kiekis kraujo serume ir arterinė hipertenzija. Taip pat MetS susijęs su daugeliu kitų klinikinių sutrikimų. Nesveikas, sėslus gyvenimo būdas, perteklinė mityba, fizinio aktyvumo stygius – plačiai paplitę šiuolaikiniame pasaulyje ir turi didžiulę įtaką MetS vystymuisi. Ankstyva MetS diagnostika ir intervencijos yra svarbios, siekiant pagerinti su sindromu susijusių ligų prevenciją. Šeimos medicinos gydytojai atlieka pagrindinį vaidmenį, atpažįstant MetS. Diagnostika remiasi anamneze, fizine apžiūra, kraujospūdžio matavimu ir keletu paprastų laboratorinių tyrimų, vis dėlto šis sindromas dažnai lieka nediagnozuotas. Straipsnyje apžvelgiamos naujausios MetS rekomendacijos, diagnostikos bei gydymo principai.